– Kai Rusija valdė buvusią geografinę Europą ir didžioje prigimtinėje tuštybėje pasivadino „Didžiąja Rusija"...
– Kai Didžioji Kinija valdė buvusią Rusiją kartu su jos juokingu, išraitytu Europos iškyšuliu...
Taip mąstytojas Gavrila Dankešonas mėgino pradėti savo būsimąjį sensacingą veikalą. Ar šis būtų priskirtinas istoriosofijos, ar peristorijos, ar futurozoofijos žanrui, šiandien mažiau svarbu. Tai tiesiog turėjo būti naujas mokslo žingsnis į minties plėšinius, ir viskas. Naujyba, novacija, inovacija – Dankešonas tyroj palaimoj svarstė, kuris tų novažodžių geriau čia tiktų, skambiau skambėtų. Žinoma, ne kokia nors archajinė navyna.
Sraigteliai pamažėle tolo nuo pradinės dalykų esmės, kuri būtų atrodžius tokia paprasta kaip Rigvedoj: „aš – yra". Bet grįžo!
Ar jau yra, ar dar tik bus, ar jau buvo – Dankešonas net nustėro suvokęs, kad nėra ir nebuvo skirtingų laikų, tik vienas visaapimąs laikas, kuris nejuda pirmyn ir atgal, nelyginant žinote kas, o tiesiog amžinai būna su visais būties reiškiniais tuo pačiu metu. Kronikos – nesąmonė.
Tad kokia prasmė aprašinėti ir tolydžio perrašinėti visas peristorijas, jeigu visos jos vienlaikės ir visi šonai tai mato?
Antai dinozauras, pradėtas NASA mėgintuvėlyje kaip naujybiškas dvigalvis, kuris mikliai nuėdė keletą žalių, po to nugrimzdusių, salų prie buvusios grinorių Amerikos ir dabar išdidžiai plaukia į Antarktidą, penkiapirščiais pelėkais praskirdamas didįjį šiukšlių Mauryną. Matai ir žinai, visi mato, jokių mokslo problemų. O vis dėlto, gal kūrybai tebėra vietos?
Gal vertas dėmesio Tunguskos mamutas, kurį rusai valgo jau tris tūkstančius penkmečių ir vis dar yra ko valgyti?
Jis auga, kolegos studentai, iš vidaus, nes tokia jo pasiuntimo matrica (pasiuntimo žinote kur). Tai suvokus, dėmesys baigiasi.
Taip Dankešonui pradėjo skleistis uždanga, kad ir jis pats – gimęs nesukurtas ir gimęs kartu su Viskuo, tik Mauryno tada dar nebuvo.
Ošė vandenynai, siautėjo taifūnai... Dabar – tvarka net ano dvigalvio sąmonėje. Visuotinis aiškumas. Svajoti uždrausta, mirtimi baudžiama. Nuobodybė. TV rodo pati save. Gali jos nežiūrėti, nes žinai.
Ir Dankešonas viešai atsisakė bet kurių minčių apie kūrybą. Pirmiau neviešai, paskui viešai.