Maris Bėrzinis. Gūtenmorgenas ir numeracija

Užribio laisvė. Minimalistinis ekskursas. Be išankstinio perspėjimo. Fotografavo Ričardas ŠileikaKartą Gūtenmorgenas su Kalniniu sėdėjo ant suoliuko parke ir gėrė alų. Čionai atėjo Bėrzinis, atsisėdo, išsitraukė iš kišenės ropinį kopūstą ir pradėjo jį keistai graužti. Gūtenmorgenas kentėjo, kentėjo, pagaliau  nebeištvėrė ir paklausė Bėrzinio:
– Bėrzini, ką taip juokingai grauži?
– Morką, – atsakė Bėrzinis.
– Aš ją matau, bet kodėl taip keistai tu darai?
– Dabar tu teisingai paklausei, ne ką, o kodėl, – tarė Bėrzinis ir nutilo.
Gūtenmorgenas laukė, laukė, kada gi Bėrzinis suprantamai paaiškins, tačiau taip ir nesulaukė.
Tuomet atėjo dar vienas Bėrzinis. Ir šis, išsitraukęs iš kišenės ropę, pradėjo graužti ją ta pačia maniera. Gūtenmorgenas sutriko. Tai pastebėjo Kalninis, tačiau net nekrustelėjo.
Nepraėjo nė penkios minutės, ir ant suolelio jau sėdėjo trečias Bėrzinis. Šis graužė griežtį taip pat kaip ir pirmieji du. Šią akimirką jau sutriko Kalninis ir kreipėsi į Gūtenmorgeną:
– Gūtenmorgenai, aš pasimetęs!
– Pastebėjau, – tarė Gūtenmogenas. – Iš tiesų tai atrodo taip keistai...
– Tai jau tarsi teroras, – pabrėžė Kalninis.
– Taip, taip, tu teisingai sakai... tarsi teroras, – pritarė Gūtenmorgenas ir kreipėsi į Bėrzinius: –  Žinot, mane stebina ne tai, kaip jūs graužiate ridikėlius, bet tai, kad jūs įsigudrinote būti visi trys vienu metu. Jūsų tiek daug!
– Taip, tai ir yra problema. Be to, ir mūsų vardai vienodi, ir ridikai vienodi. Bet mes dar ne visi čia susirinkome, – paaiškino Bėrziniai.
– Kaip suprantu, čia jūsų sąskrydis? – pasiteiravo Gūtenmorgenas.
– Taip, toks nedidelis miestelio susitikimas. Kai kam tai sąskrydis, bet daugumai tai... suėjimas, susibūrimas, – atsakė Bėrziniai.
– Tad teroro akto nerengsite? – dėmesingai paklausė Gūtenmorgenas.
– Ką tu! Tau ne visi namuose! Tai bus taiki akcija, – Bėrziniai papurtė galvas.
– Na matai, Kalnini, be pagrindo puolei, – Gūtenmorgenas pažvalėjo, tačiau Kalninis atrodė vis labiau prislėgtas, nes per tą laiką sugužėjo dar aštuoniolika Bėrzinių.
Užtat Gūtenmorgeną didelis Bėrzinių skaičius tik įkvėpė, ir šis panoro išspręsti Bėrzinių problemą  jiems užduodamas eilinį klausimą:
– Kaip jūs sutvarkote apskaitą, kai jūsų visų vardai vienodi kaip runkelių.
– Tai neginčijama problema, tačiau mes jos nespręsime. Kas žino, gal ji pati savaime išnyks, – atsakė Bėrziniai.
– Tai panašu į anarchiją. Jei norite, aš jums padėsiu? – pasisiūlė Gūtenmorgenas.
– Bandyki, jei taip nori, bet mūsų paramos nesitikėki, – atsakė Bėrziniai.
– Kokios paramos, tai visiškai paprasta! Tereikia įvesti numeraciją: Bėrzinis 1, Bėrzinis 2, Bėrzinis 3, Bėrzinis 4… Ir taip toliau. Ar nepuiku? Jeigu būčiau Bėrzinis, aš irgi norėčiau kokio nors numerio.
– Norėtum numerio? – nustebo Bėrziniai. – Kokio gi numerio pats norėtumei?
– 007. Gūtenmorgenas 007. Slaptasis agentas. Gūtenmorgenas numeris 007... – sumurmėjo Gūtenmorgenas ir droviai nuleido akis.

Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis