Paul Verlaine

 

Rudens daina

Gailia gaida
Rudens rauda
Skausminga
Manon širdin
Skaudyn, graudyn
Susminga.

Girdžiu gūdžius
Varpų dūžius
Nubudęs
Ir daug menu
Jaunų dienų
Sugrudęs.

Einu laukan,
Lai vėjas ten
Lyg lapą
Nupūs mane
Šalta burna
Į kapą.

 

Iš prancūzų kalbos vertė Lanis Breilis

 

Fernando Pessoa

 

Gedulo varpai

Paėmęs savo širdį švelniai,
Padėjau tyliai ją ant delno.

Žvelgiau į savo širdį trapią
Nelyg į smiltį ar į lapą.

Žvelgiau mąslus ir jau sustiręs,
Nelyg žmogus, žinąs, jog miręs,

Kurio dvasia tiktai sujudo
Nuo sapno ir gyvybės grūdo.

 

Paslaptis

Kas – gyvastis, o kas – mirtis,
Nežino niekas ir nesužinos,
Čia, kur gyvenimas, lemtis –
Tik lakūs pradai upės amžinos.

Kad ir kokia čia paslaptis,
Kodėl gyvenam iš tiesų,
Man lyg stigma šita būtis,
Kurios šešėly aš esu.

 

* * *

Kalba?
Užmarštis.
Ne-kalba?
Praeitis.

Veikla?
Prapultis.
Ne-veikla?
Pražūtis.

Tai kur
Viltis nūnai?
Visur –
Tik sapnai.

 

Iš portugalų kalbos vertė Lanis Breilis

 

Miguel de Unamuno

 

Tremiu save į atminties gelmes

Tremiu save į atminties gelmes,
Gyvensiu vien prisiminimuos.
Plynuos istorijos smėlynuos
Jeigu reikės, ieškokite manęs.

Gyvenimas yra ilga liga,
Mirštu gyvendamas ligotas;
Ir bėgu aš į plynus plotus,
Gal ten manęs nesieks mirties ranka.

Ir jus kviečiu, o broliai brangūs,
Gyventi pas mane į tyrus,
Ir kai manysit, kad aš miręs,
Aš suspurdėsiu jums tarp rankų.

O knygoj-sieloj pasiliks gyvi
Jums mano žodžiai, mano turtas;
Ir skaitant jei tave supurtys,
Žmogau, tai suvirpėsiu aš tavy.

 

Iš ispanų kalbos vertė Lanis Breilis