(kalba netaisyta)
Juodos panagės – išsiskyrimo priežastis
Vienas prancūzų teismas pripažino, kad juodi vyro panagiai gali būti ganėtina priežastimi vedybas perskirti. Viena artistė tuo motyvu norėjo atsiskirti nuo savo vyro, kadangi jo juodi panagiai niekino jos, menininkės, garbę. Teismas juos išskyrė. Vyrai, valykitės panagius.
(„Vakarai", 1936 m., sausio 21 diena)
* * *
Amerikoje mirė garsusis kinematografų aktorius Rudolf Valentino. Jo vardas pasidarė žinomas visam pasauliui, kuris lankosi krutamųjų paveikslų žiūrėti. Buvo karštas italas, gabus, gražus, palaidūnas. Apie jo gyvenimo ištvirkimą labai mėgdavo rašyti nekatalikų spauda, padrąsindama prie tokio pat gyvenimo savo skaitytojus.
(„Šaltinis", 1926 m. rugsėjo 16 d., Nr. 28)
* * *
Prie laisvamanių viešasis padorumas buvo virtęs beveik vieša paleistuvyste: kai kur buvo ruošiami baliai pusnuogių žmonių, maudymosi kostiumuose. Musolinio vyriausybė tokius dalykus dabar uždraudė. Taip pat uždaryti kortavimo namai.
(„Šaltinis", 1926 m. rugsėjo 16 d., Nr. 28)
* * *
Lenkija. Buvęs ministerių pirm., grafas Skšinski, susižiedavęs su garsaus automobilių karaliaus Amerikos milionieriaus Fordo dukterimi. Kraičio gausiąs 300 milionų dolerių. Jei ir netiesa, tai gerai pameluota...
(„Šaltinis", 1926 m. rugsėjo 16 d., Nr. 28)
Stebuklingas Irlandijos ežeras
Sligo grafijoje esantis ežeras Na-Sul, kuris rugpjūčio mėn. pradžioje buvo išnykęs ir antroj pusėj to paties mėn. vėl atsiradęs, praėjusio sekmadienio naktį staiga vėl dingo.
Paprastai šitas ežeras kas šimtas metų dingsta visam šimtmečiui, vėliau vėl atsiranda. Bet šį kartą ežeras, taip staiga vėl atsiradęs, gyventojuose sukėlė nepaprastos baimės.
(„ABC", 1933 m. rugsėjo 7 d., Nr. 5)
* * *
Londonas praneša, kad Kantono vyriausybė išleido įsakymą, kuriuo griežtai draudžiama rūkyti opiumas. Kuang – Tung provincijoj, kur labiausiai vartojamas opiumas, vyriausybė paskelbė specialų draudimą, pagal kurį, jei bus kas pagautas rūkąs opiumą, tam bus nuo namo nugriautas stogas. Gi viešojo lankymosi įstaigos, kuriose bus sugauti rūką opiumą, bus sunaikintos sprogstamąja medžiaga.
(„ABC", 1934 m., sausio 17 d., Nr. 12)
* * *
Atsistatydinęs Kūbos prezidentas Hevia iš prezidentūros rūmų, perdavęs savo pareigas naujajam prezidentui Mendieta, lydimas savo dviejų vaikučių ir žmonos, pėsčias nuėjo pusiau trečią valandą ryto į privatinį kuklų butelį. Paklaustas spaudos atstovų, pareiškė, kad daugiau nebesikiš į politiką.
(„ABC", 1934 m. sausio 21 d., Nr. 16)
Klakerių amžius
Prie Italijos teatrų esti susiorganizavusios plojikų grupės – vad. Klakerių. Artistės nori pasisekimo, turi palenkti į save klakerius. Girdėti, kad pasekant ana klakerine valstybe ir mūsų teatre norima suorganizuoti panaši profesija. Jai vadovauti imsiąsis vienas iš solistų – amerikoniškas baritonas.
(„Darbininkas", 1938 m. gegužės 20 d., Nr. 20)
* * *
Vokiečių profesoris Taubmannas, žinomas savo aštriu humoru, buvo kartą pakviestas pas vieną kunigaikštį į balių. Bet kunigaikštis galvojo, kad jeigu prof. Taubmannas nebus gerai nusiteikęs, negalės niekam įgelti. Todėl liepė prof. Taubmannui nepadėti šaukšto. Kada baliuje buvo padėta sriuba, kunigaikštis garsiai pareiškė: „Niekšas tas, kuris nevalgytų sriubos!" Prof. Taubmannas pamatęs, kad jam nepadėta šaukšto, tuoj viską suprato, bet nesumišo. Paėmė duonos, išlaužė minkštimą, plūtą pasmeigė šakute ir taip, kaip su šaukštu sėmė sriubą. Išsėmęs sriubą jis suvalgė tą duonos plutą ir pasakė garsiai: „Niekšas tas, kuris nesuvalgytų savo šaukšto!"
(„Darbininkas", 1938 m. gegužės 20 d., Nr. 20)
Šunų kapinės
Niekur pasaulyje nėra taip įsigalėjusi laisvamanybė, valdžioje, visuomenėje ir šeimynose, kaip Prancūzijoje. Užtat niekur tiek ir keistų dalykų nesimato, kaip Prancūzijoje. Netoli Paryžiaus yra kapinės, gražiai išlaikomos, dailiai aptverto, brangiais marmuriniais paminklais apstatytos, kur užkasami yra šuniukai, katinai ir kiti subedievėjusių dykaduonių turtuolių prieteliai ir giminaičiai.
Ant brangių paminklų matyti kokie parašai: „Pro šį kapą eik ramiai, nes mano brangiausias šuniukas, Žilet, čia ilsisi; jis ne mirė, bet miega nuo 5 vas. 1921 m. susilaukęs 11 metų". „Flit, mano vienintelis ir geriausias draugas". „Fru – Fru, mirė iš liūdesio savo draugė nebtekęs". „Krump, Henriko de Rošforo katinas". „Mano mylimiausias Tony. Tu buvai mano tikriausias prietelis ir mano gausios ašaros teatlygina tau už tavo širdį".
Tokie ir panašūs parašai dabina brangius paminklus, aplinkui žydi gėlės...
Prancūzijoje laisvamaniai iš savo kapinių išmetė kryžius, ant gyvulių kapų rašo, kad jie „ne mirė, bet miega", saugojasi vaikų ir už vaikus labiau brangina šunis...
Saliamonas pasakė: „Nesuskaitomas yra kvailių skaičius."
(„Šaltinis", 1926, Nr. 11)
Tauta gyvenanti medžiuose
Mokslininkai iš Ramiojo vandenyno sugrįžę pasakoja, kad ten esanti sala, vadinama Izabel, kur puslaukinių žmonių tautelės gyvena. Namus jos darosi sau medžių viršūnėse. Medžiai ten tokie, kad per 50 iki 150 pėdų aukščio nuo žemės neturi šakų ir žmonės į namus gali tik su pagalba kopėčių įeiti. Namai stipriai padaryti ir gali sutalpinti apie dešimt žmonių. Dieną tie žmonės daugiausia gyvena ant žemės, tuoj prie medžio, kur stovi kita palapinė, bet naktį, ar pavojaus laiku, visa tauta susikrausto į medį.
(„Šaltinis", 1926, Nr. 8)
Parengė Akvilė Žilionytė