Bičiuliai, regis, žinau kas mums visiems yra: mums visiems – dekompresija!
Gintaras Grajauskas
Su moraliniais nukrypimais
Astravo vardas žinomas nuo 1468 metų. Būtent tada Jurgis Goštautas Astravo dvare pastatydino pirmąją katalikų bažnyčią. Taip laikrašty parašyta. O jeigu spauda sako, vadinasi, teisybė. Mergaite, šiandien alus kažkoks nudūkęs. Kokiais metais darytas? Tai ir sakau: nei ta bažnyčia ką bloga daro, nei ką. Ar būtinai dabar ją reikia griauti ir statyti atominę elektrinę? Juk paskui gali užšokti nuo vilko ant meškos. Tos baimės, tas nepasitikėjimas šiais laikais žmogų gali išvaryti iš proto. O juk ir viena, ir kita nori aplink skleisti šviesą ir šilumą. Ar 1468 m., ar 2014 m. – viskas tik dėl žmonijos gerovės. Atominė ir bažnyčia, spauda ir politika. Bet čia ir intriga. Kai nei iš šio, nei iš to, bac, ir visuomenė pakeičia nuomonę. Iš tiesų, sakau jums: moralinės įgriuvos atsiranda staiga. Nėra, nėra, o paskui staiga tik šast ir yra. It smegduobė Vilniuje. Rimtas pokalbis čia šiąnakt bus. Mergaite, dar po tris bokalus to paties šviežumo. Kad įgriuvų išvengtume. Iš tiesų, sakau jums: jeigu tau šviečia antgamtinė šviesa, kaip tu nei iš šio, nei iš to gali pareikšti, kad dabar man tamsią naktį kelią nušvies atomai. Fenomenas. Štai kas čia yra. Kas ta moralė? Tu ką, bėgdavai iš tikybos? Mūsų rankos ilgos. Kai žmogus nori ir negali tuo pačiu metu. Bedieviai tą pavadintų visuomenės sąmonės lūžiais. T. y. nori, gali, darai. Nesąmonė. Nori negali yra daug rimtesnis ir stabilesnis pagrindas po kojomis. Nes tada nepuoli ieškoti išeičių atominėse elektrinėse. Ne ne... Leiskit man užgert šitą teiginį... Nepuoli griaut nuo 1468 m. nusistovėjusios, iš amžių glūdumų... Kas sukelia netikėtas moralines smegduobes? Aiškinu: netikėti sprogimai saulėje. Toms saulės bangoms mus pasiekt prireikia šimtmečių, bet tik akimirkų – sugriaut moralę. Taip antgamtinę šviesą pakeičia saulės šviesa. Pamatysit. Neduok Dieve tie lūžiai. Va nebebus Astrave bažnyčios, pamatysit, kas bus. Pasaulio pabaiga ateis, atominė energija jums bus, kai kepsit pragare. Nebėr daugiau už ką gert. Nebent už Lukašenkos lemputę ir akių prasikrapštymą...