Aldous HUXLEY. Puikus naujas pasaulis (ištrauka)

Lapkričio 22 d. sukako 50 metų nuo Aldouso Huxley'o (1894–1963) mirties

gyčio norvilo paišas„Huxley's mirė 1963 m. lapkričio 22 d., prieš tai visgi gavęs dvi dozes LSD. Jam buvo 69 metai. Vis dėlto, nors Huxley's ir buvo reikšminga asmenybė, tačiau žinią apie jo netektį nustelbė kitos dvi tą pačią dieną įvykusios mirtys –­ JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudymas ir airių rašytojo C. S. Lewiso mirtis. Per savo ilgą rašytojo karjerą Huxley's išleido 47 knygas. Garsiojo britų rašytojo Anthony'o Burgesso žodžiais, Huxley's „suteikė anglų romanui smegenis". Jo knyga „Suvokimo durys" („The Doors of Perception") įkvėpė grupės „The Doors" pavadinimą. Paskatinti romano „Sala", keli šimtai žmonių susibūrė į bendruomenę „Island Foundation", esančią Kalifornijoje ir siekiančią gyventi pagal Aldouso Huxley'o išgalvotos Palos kultūros principus. O toje pačioje Kalifornijoje įsikūrusiame Esaleno institute (tai alternatyvus nepelno siekiantis humanitarinis centras, skirtas daugiadisciplinėms studijoms, kurių nesiūlo tradicinės aukštosios mokyklos) Huxley'o dėstytos paskaitos apie žmogaus galimybes atliko lemiamą vaidmenį „Žmogaus galimybių judėjimo" („Human Potential Movement") susiformavimui."
www.kitosknygos.lt


 Kūdikio prote knygos ir trenksmas, gėlės ir elektros smūgiai jau tarpusavy susiję, o šią arba panašią pamoką pakartojus du šimtus kartų, jie pasidarys nebeatskiriami. Ką žmogus sujungė, gamta bejėgė išskirti.
– Jiems bus įskiepyta tai, ką psichologai kadaise vadindavo „instinktyvia" neapykanta knygoms ir gėlėms. Refleksai suformuoti visam gyvenimui. Jiems niekada nebereikės nei knygų, nei botanikos.
Direktorius pasisuko į aukles:
– Išvežkite.
Vis tebeverkiančius kūdikius chaki apdarais sukrovė į vežimėlius ir išstūmė, liko tik sugižusio pieno kvapas ir maloni tyla.
Vienas studentas pakėlė ranką; jis, žinoma, visiškai supranta, kad žemesnių kastų žmonėms nevalia eikvoti visuomenės laiko knygoms ir kad jie visada rizikuoja perskaityti ką nors nepageidaujama, tai gali išderinti vieną ar kitą refleksą, tačiau... štai gėlės, na, dėl jų neaišku. Kodėl reikia stengtis, kad deltoms psichologiškai būtų neįmanoma pamėgti gėles?
Direktorius ėmė kantriai aiškinti. Jeigu vaikai dabar sutinka rožę klyksmu, tai daroma svarbiais ekonominiais sumetimais. Ne taip seniai (gal prieš šimtmetį ar panašiai) gamoms, deltoms ir netgi epsilonams buvo diegiama meilė gėlėms – ir gėlėms, ir apskritai gamtai. Buvo manoma, jog laisvalaikiu jie norės važiuoti už miesto ir todėl naudosis transportu.
– O ką, argi jie nesinaudojo transportu? – paklausė studentas.
– Naudotis tai naudojosi, – atsakė direktorius, – bet vien tik transportu.
Gėlytės ir kraštovaizdžiai, anot direktoriaus, turi vieną svarbų trūkumą: visa tai nemokama. Meilė gamtai neužverčia fabrikų užsakymais. Tad buvo nuspręsta panaikinti gamtos meilę, bent jau žemesnėse klasėse; panaikinti meilę gamtai, bet ne polinkį naudotis transportu. Nes, žinoma, buvo svarbu, kad jie ir toliau važinėtų už miesto, nors ir nekęstų gamtos. Reikėjo tik rasti protingesnę ekonominiu požiūriu priežastį, dėl kurios būtų reikalinga naudotis transportu, nei vien potraukį gėlėms ir peizažams. Ir tokia priežastis netrukus buvo surasta.
– Mes pratiname mases nekęsti gamtos, tačiau kartu skatiname pamėgti visas sporto atvirame ore šakas. kaip tik tokias, kur reikia sudėtingos įrangos. kad jie naudotųsi ne tik transportu, bet ir sportiniu inventoriumi. Štai dėl ko tie elektros šokai, – užbaigė mintį direktorius.

Iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis

Aldous Huxley. Puikus naujas pasaulis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – P. 24–25.