Atsakymas Venantui Mačiekui

Labai įdomu viešai atsakyti kartu „Versmės“ leidykloje besidarbuojančiam kolegai. Deja, Jūsų minimos klaidos aš nepadariau, rašiau apie profesionalų teatrą, o ne vakarėlį. Tai buvo mano pozicija, kuri, maniau, buvo ganėtinai aiškiai išsakyta. Beje, paties nurodytame V. Maknio knygos „Lietuvių teatro raidos bruožai“ puslapyje (p. 78) rašoma, kad Panemunėlyje vyko ne pirmas lietuviškas vakaras su vaidinimu, kaip teigiate, o kad „vieni pirmųjų slaptų vaidinimų“. Beveik kiekvienoje vietovėje, kur man teko lankytis, tuos vaidinimus minėdavo. Tai būta bangos ir daugelyje vietų panašiai tuo pat metu vyko. Ypač Suvalkijoje. Dvie­jų Moterų parašyta pjesė „Velnias spąstuose“ buvo pastatyta Medvilionyse, rodyta ir Kuršo gubernijos miestuose. Giliau netirta. Tikėtina, kad Rygos archyvuose yra leidimai šią pjesę rodyti, aktorių pavardės, gal ir duomenys apie neįvykusį spektaklį Mintaujoje. Neanalizuota ir latviška ar vokiška spauda. Pasak menotyrininkės Šarūnės Trinkūnaitės, mėgėjiško lietuvių teatro pradžia buvo 1895 m. kovo 31 d. Sankt Peterburge, kur Labdaringoji Petrapilio lietuvių ir žemaičių draugija pastatė lenkų rašytojo Józefo Blizińskio komediją „Žentas dėl pavardės“. Taigi pravertė Kuršo ir Rusijos spektakliuose įgyta patirtis. Neseniai išleistoje Małgorzatos Omilanowskos knygoje „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ teigiama, kad „1899 m. rugpjūčio 20 d. įvyko pirmojo lietuviško sceninio veikalo premjera“ ir kad „būtent nuo šios komedijos premjeros Palangoje prasideda lietuviškos dramaturgijos istorija“. Taigi į tą periodą patenka ir „Velnias spąstuose“. Straipsnyje atsiribojau nuo lietuviškų vakarų, kurių pirmasis galbūt įvyko 1890 m. Telšių užvažiuojamųjų namų daržinėje, vėliau, 1893 m., – Naujikuose, bet tai jau būtų kitų straipsnių temos. Maniau, šiuo atveju išsaugoti dvarą – lietuvybės Šiaurės Lietuvoje centrą, svarbiau, nei gilintis į kokio nors vaidinimo pirmumą. Tai gera tema feljetonui, visi nori būti pirmieji (Masiulio knygynas irgi, o juk pirmas buvo Vileišio etc). Tačiau praleidimas mano straipsnyje yra. Besigilinant į dvaro istoriją ir, ypač man, joniškietei, skaudžią nūdieną, liko nepaminėta, kad Medvilionyse vaidinta Dviejų Moterų (Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės) pjesė vadinosi „Velnias spąstuose“ ir buvo išleista Liepojoje 1900 metais. Atsiprašau skaitytojų.

Vida Girininkienė, straipsnio „Medvilionių dvaras: išsaugoti ar griauti?“ („Literatūra ir menas“, 2016 02 12, Nr. 6) autorė