Danilas Kišas (1935, Subotica–1989, Paryžius) – vienas iškiliausių XX a. serbų rašytojų. Garsiausi jo romanai „Sodas, pelenai" (1966), „Smėlio laikrodis" (1972), „Boriso Davidovičiaus kapas" (1976), „Mirusiųjų enciklopedija" (1983).

Ugdyk vidinį įtarumą valdančiosioms ideologijoms ir princams.

Laikykis atokiau nuo princų.

Saugokis, kad nesuterštum savo kalbėjimo ideologijų kalba.

Tikėk, kad esi galingesnis už generolus, bet nesirunk su jais.

Netikėk, kad esi silpnesnis už generolus, bet nesirunk su jais.

Netikėk utopiškais sumanymais, tik tais, kuriuos kuri pats.

Būk vienodai išdidus tiek prieš princus, tiek prieš minią.

Būk sąžiningas prieš privilegijas, kurias tau suteikia rašytojo amatas.

Nepainiok savo pasirinkimo prakeiksmo su klasių priespauda.

Nebūk apsėstas istorijos skubos ir netikėk istorijos traukinio metafora.

Taigi nešok į „istorijos traukinį", nes tai – viso labo kvaila metafora.

Visada atmink posakį: „Kas pataiko į tikslą, viską pramauna."

Nerašyk reportažų iš kraštų, kuriuose lankeisi kaip turistas; apskritai, nerašyk reportažų, tu – ne žurnalistas.

Netikėk statistika, skaičiais, viešais pasisakymais: tikrovė yra tai, ko nematyti plika akimi.

Nesilankyk fabrikuose, kolchozuose, dirbtuvėse: pažanga yra tai, ko nematyti plika akimi.

Nesiversk ekonomika, sociologija, psichoanalize.

Nesek rytietiškomis filosofijomis, dzenbudizmu ir t. t.; tu turi prasmingesnį užsiėmimą.

Aiškiai suvok, kad vaizduotė yra melo sesuo, todėl ji pavojinga.

Su niekuo nesivienyk: rašytojas yra vienišius.

Netikėk tais, kurie sako, kad šis pasaulis yra baisiausias iš visų.

Netikėk pranašais, nes pats esi pranašas.

Nebūk pranašas, nes tavo ginklas –­ abejonė.

Turėk ramią sąžinę: princai tau nerūpi, tu pats esi princas.

Turėk ramią sąžinę: angliakasiai tau nerūpi, tu pats esi angliakasys.

Žinok, tai, ko neišsakei laikraščiuose, nėra dingę amžiams: tai – trąšos.

Nesiimk rašyti dienos užsakymu.

Nesilažink iš akimirkos, nes gailėsies.

Nesilažink ir iš amžinybės, nes gailėsies.

Būk nepatenkintas savo dalia, nes tik kvailiai yra patenkinti.

Nebūk nepatenkintas savo dalia, nes tu esi išrinktasis.

Neieškok moralinio pateisinimo tiems, kurie išdavė.

Saugokis „bauginančio nuoseklumo".

Saugokis melagingų analogijų.

Patikėk tais, kurie brangiai sumoka už savo nenuoseklumą.

Netikėk tais, kurie už savo nenuoseklumą brangiai paima.

Negink visų vertybių santykinumo: vertybių hierarchija egzistuoja.

Princų dalijamus apdovanojimus priimk abejingai, nedaryk nieko, kad jų nusipelnytum.

Tikėk, kad kalba, kuria rašai, visų geriausia, nes kitos tu neturi.

Tikėk, kad kalba, kuria rašai, visų nelemčiausia, nors ir nekeistum jos nė į vieną kitą.

„Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos." (Apr 3,16)

Nebūk paslaugus, nes princai paims tave tarnauti durininku.

Nebūk pasipūtęs, nes tapsi panašus į princų durininkus.

Nesileisk įtikinamas, kad tavo rašymas yra visuomenei nenaudingas.

Nemanyk, kad tavo rašymas yra „visuomenei naudingas darbas".

Nemanyk, kad ir tu pats esi naudingas visuomenės narys.

Nesileisk įtikinamas, kad esi visuomenės parazitas.

Tikėk, kad tavo sonetas vertas daugiau nei politikų ir princų kalbos.

Žinok, kad tavo sonetas nieko nereiškia, palyginti su politikų ir princų retorika.

Apie viską turėk savo nuomonę.

Neišsakyk apie viską savo nuomonės.

Tau žodžiai mažiausiai kainuoja.

Tavo žodžiai vertingiausi.

Neatstovauk savo tautai, nes kas tu toks, kad atstovautum kam nors kitam, išskyrus save!

Nebūk opozicijoje, nes tu stovi ne priešais, tu – apačioje.

Nebūk greta valdžios ir princų – tu stovi virš jų.

Kovok su neteisybe, bet nedaryk iš to programos.

Neleisk, kad kova su neteisybe tave nukreiptų nuo tavo kelio.

Pažink kitų mintis, o paskui jas atmesk.

Nekurk politinės programos, nekurk jokios programos: tu kuri iš magmos ir pasaulio chaoso.

Saugokis tų, kurie tau siūlo galutinius sprendimus.

Nebūk mažumų rašytojas.

Vos tik kokia nors bendruomenė pradeda tave savintis, pasitikrink iš naujo.

Nerašyk „vidutiniam skaitytojui": visi skaitytojai yra vidutiniai.

Nerašyk elitui, elitas neegzistuoja; elitas esi tu.

Negalvok apie mirtį ir nepamiršk, kad esi mirtingas.

Netikėk rašytojo nemirtingumu, tai – profesorių kvailystės.

Nebūk tragiškai rimtas, nes tai komiška.

Nebūk komediantas, didžiūnai papratę būti linksminami.

Nebūk rūmų juokdariu.

Negalvok, kad rašytojai yra „žmonijos sąžinė": tiek niekšų jau esi regėjęs.

Nesileisk įtikinamas, kad tu – niekas: esi regėjęs, kaip didžiūnai prisibijo poetų.

Nė dėl vienos idėjos neik į mirtį ir nieko neįtikinėk žūti.

Nebūk bailys ir niekink bailius.

Atmink, kad herojiškumas reikalauja didelės kainos.

Nerašyk iškilmių ir jubiliejų proga.

Nerašyk pagiriamųjų žodžių, nes gailėsies.

Nerašyk atsisveikinimo žodžio mirusiems tautos didvyriams, nes gailėsies.

Jei negali pasakyti teisybės, tylėk.

Saugokis pusiau tiesos.

Kai visuotinai švenčiama, tau nėra reikalo ten dalyvauti.

Nedaryk paslaugos princams ir didžiūnams.

Neprašyk paslaugos princų ir didžiūnų.

Nebūk tolerantiškas iš mandagumo.

Nesiek žūtbūt tiesos: „Su kvailiu nesiginčijama."

Nesileisk įtikinamas, kad visi esame vienodai teisūs ir kad apie skonį nėra prasmės diskutuoti.

„Kai abu pašnekovai yra neteisūs, tai dar nereiškia, kad abu jie teisūs." (Popperis)

„Pritarimas, kad kitas yra teisus, neapsaugo mūsų nuo kito pavojaus: patikėti, kad galbūt visi yra teisūs." (Ten pat)

Nediskutuok su neišmanėliais apie dalykus, kuriuos jie pirmą kartą iš tavęs girdi.

Neturėk misijos.

Saugokis tų, kurie turi misiją.

Netikėk „moksliniu mąstymu".

Netikėk intuicija.

Saugokis cinizmo, savojo taip pat.

Venk ideologinių viešų vietų ir citatų.

Turėk drąsos Aragono eilėraštį, šlovinantį GPU, pavadinti negarbingu.

Ir neieškok lengvinančių aplinkybių.

Nesileisk įtikinamas, kad polemizuodami Sartre'as ir Camus buvo teisūs.

Netikėk automatiniu rašymu ir „sąmoningu neaiškumu" – tu sieki aiškumo.

Atmesk literatūrines mokyklas, kurios tau primetamos.

Paminėjus „socialistinį realizmą", nutrauk bet kokį tolesnį pokalbį.

Tema „Angažuota literatūra" – tyli it žuvis, šį reikalą perleidi profesoriams.

Tą, kuris koncentracijos stovyklas lygina su La Sante, pasiunti prasivaikščiot.

Tą, kuris teigia, kad Kolyma skiriasi nuo Aušvico, pasiunti po velnių.

Tą, kuris teigia, kad Aušvice buvo naikinamos tik utėlės, o ne žmonės, irgi pasiunti velniop.

„Segui il carro e lascia dir le genti." (Dantė)

Iš serbų kalbos vertė Laima Masytė