Poisson S. GRAŽŪS DAIKTAI. – Kaunas: Kauko laiptai, 2013.

Sara Poisson – intriguojanti ir paslaptinga autorė. Vien ko vertos tapatybės mistifikacijos, slapyvardžio kilmės ir reikšmės. Tačiau pati autorė, be abejo, dėmesį sutelktų į savo tekstus, nes iš kūrybos bei asmeninio gyvenimo atskirties ir atsirado šie kitokie savęs įvardijimai. Eilėraščių knyga „Gražūs daiktai“ nenustebins autorės gerbėjų. Tai nuoseklus kūrybinės programos tęsinys. Paradoksiškų, medžiagiškų tekstų kūrėja šioje knygoje leidžia sau laisvai žongliruoti kalba ir jos veikimu, stebimasi ir stebima kalbėjimo mistika, užšifruotas gaivališkas pradas iškyla į paviršių.

Tačiau skaitant knygą vis dėlto šis išoriškai nevaržomas laisvumas, kalbos magijos vešėjimas ir afišavimas atrodo kaip pastanga. Intelektinis darbas gana ryškus, nors akivaizdaus nuovargio atskleidžiant kalbos klodus tarsi išvengiama. Tačiau lengvumo, kokį, pavyzdžiui, junti skaitydamas kai kuriuos Sigito Gedos, Vlado Braziūno tekstus, S. Poisson poezijos rinkinyje nesijaučia. Jos tekstai labai aistringi, kūniški, tačiau prispaudžia tarsi uola, perskaitęs vos atgauni kvapą, bet turi dar sykį išgyventi stichiją, kad bent šiek tiek priartėtum prie vandens versmės. Eilėraščiai trykšta ir sunkiai pasiduoda tiek formai, tiek skaitymui. Kaip pažymima anotacijoje, skaitytojas čia ne stebi, o privalomai yra įtraukiamas į kūrimo aktą ir pats tam tikra prasme tampa poetu. Taigi nors eilėraščiai yra išskirtinai hermetiški, juos pratęsia skaitytojas, jo sąmonės veikimo aktas. Tiesa, situacija gana dviprasmiška, o gal net kontroversiška: tekstai savarankiški ir uždari, todėl skaitytojas kviečiamas įsitraukti į šią paslaptingą žodžių karuselę ir kapstytis po apraizgytus minčių tunelius. Skaitytojui čia ir dabar kuriamas žaidimas, kuris ir palaiko knygos intrigą, laukiant tam tikrų nušvitimų, praskaidrėjimų. Tiesa, jų neįvyksta daug, knyga lieka užsislapčiusi po keliais užraktais ir kodais.