Dovilė Daveluy. Paryžietiškas dienoraštis (1). Namas, kuris saugo lobius

Jei trečiadienio popietę1 Paryžiuje sumanysite užsukti į vieną iš daugybės miesto muziejų, tikrai neišvengsite susitikimo su mažaisiais mesjė ir madmuazelėmis. Trečiadienio popietėmis – ir net tik –­ Paryžiaus muziejai nekantriai laukia mažųjų lankytojų: jiems organizuojamos ekskursijos, pasakų valandos ir įvairiausios kūrybinės ateljė. Vieną tokių popiečių mano keturmetis franko-lietuviukas kartu su kitais pypliais įnirtingai sukiojasi apie didelę bronzinę slibino skulptūrą Azijos menų muziejuje2. Muziejaus darbuotoja, prieš išsivesdama jaunuosius meno gerbėjus ieškoti įvairiausio pavidalo slibinų reinkarnacijų, paklausia mažylių, ar jie žinantys, kas yra muziejus. Augustas drąsiai pakelia ranką ir žybsinčiomis akimis atšauna: „Namas, kuris saugo lobius." Nieko nebepridursi. Paskui atsisuka į mane ir pamoja ranka: „Eik jau, mama, mes einame gaudyti slibinų."

Nuotrauka iš Musée en herbe archyvo

Muziejai lenktyniauja pasiūlos įvairove ir originalumu. Norite pasigaminti stebuklingą kapšeliuką, kuris, anot Afrikos legendų, padės, kai bus liūdna ar skaudės galvą? Prašom į Musee du quai Branly Eifelio bokšto papėdėje, kuriame eksponuojami primityvieji menai. O gal labiau norėtumėte nusiausti stebuklingą kilimą? Tada skubėkit į Paryžiaus modernaus meno muziejų. Jei domina vaikystės reprezentacijos tapyboje, jas mažieji meno mylėtojai gali pastudijuoti Luvre. O gal labiau prie širdies mada? Tada eikite į naujai, po renovacijos duris atvėrusį mados muziejų Palais Galliera, kur vaikai leisis ieškoti pradingusios suknelės ir po pusantros valandos trunkančio užsiėmimo išdidžiai grįš su savais suknelių eskizais. Jei valandos ar dviejų nepakanka, net galite muziejuje surengti savo atžalos gimtadienį! Intelektualiomis pramogomis pasirūpins muziejaus darbuotojai, jums bereikės atsinešti saldumynų.

Žinoma, nebūtina vaikus į muziejus vesti tik tuomet, kai jiems rengiami specialūs užsiėmimai. Prieš keletą metų, tik atvykusi į Paryžių, nusistebėjau, kai pažįstama prancūzė patikino lietingus trečiadienius ar savaitgalius su trimete dukra leidžianti Luvre, kurį 2012-aisiais aplankė net 10 milijonų žmonių. „Ji apžiūrinėja skulptūras, prisimąstom visokių žaidimų, o italų ir prancūzų dailės salės –­ išvis rojus, ten beveik visada tuščia, pasiimam pieštukų, popieriaus ir popietės kaip nebuvę", – porino netoli populiariausio pasaulyje muziejaus gyvenanti paryžietė. Dabar jau nebesistebiu, o taip pat uoliai tempiuosi savo mažuosius į prestižiškiausias meno mekas.

Ryškiausia žvaigždė paryžietiško­je vaikų meninių patirčių padangė­je –­ specialus muziejus vaikams –­ Musée en Herbe. Čia visos parodos pritaikytos mažųjų lankytojų norams ir skoniams. Kiekvienoje naujoje paro­doje rasite ne tik meno objektų –­­ paveikslų, skulptūrų, instaliacijų, bet ir su šiais meno darbais susijusių žaidimų – dėlionių, statinių, kaladėlių ir visokiausių kitokiausių mažyliams džiaugsmą keliančių pramanų, kuriuos galima iki valiai liesti, čiupinėti ir kilnoti. Muziejaus darbuotojai, žinoma, visuomet pasirengę mažiesiems meno entuziastams priminti, kad pačius meno darbus liesti draudžiama, jais galima tik grožėtis! Jau įėjimas į muziejaus sales sumanytas kaip žaidimo įžanga, suteikianti vizitui žaismingumo aurą. Prieš įeidami į jas, vaikai apsivelka specialius kostiumus, marškinėlius su eksponuojamo menininko atvaizdu ar kokį kitą aksesuarą. Šiuo metu muziejuje rodomi austrų menininko F. Hundertwasserio darbai. Šis menininkas labai mėgęs galvos apdarus, tad pypliai jo darbus apžiūrinėja užsimaukšlinę įvairiausias margaspalves kepures. Užsimaukšlini kepurę, pereini pro ypatingas duris ir atsiduri kitoniškame pasaulyje – lyg Alisa stebuklų karalystėje. Pasaulyje, kur kepures dievinęs mesjė Hundertwasseris – architektas, tapytojas ir užkietėjęs ekologas – gražino liūdnai jam atrodžiusius pastatus apsodindamas augalais ir gėlėmis, o laisvalaikiu piešė hipnotizuojančias sraigiškas spirales.

Paryžietiški muziejai, taip besirūpinantys mažųjų meno mylėtojų gerove, atspindi pasaulines tendencijas. Visame pasaulyje vaikai ir jaunimas tampa svarbia muziejų lankytojų dalimi. Anot Vaikų muziejų asociacijos3, kasmet muziejus aplanko daugiau nei 30 milijonų vaikų. Pasaulyje egzistuoja šimtai specialių vaikams skirtų muziejų, kurių pradininkas –­ 1899-aisiais įkurtas Bruklino vaikų muziejus Niujorke, garsus tuo, kad jame viską ne tik galima, bet ir privaloma liesti! Kasmet duris atveria vis nauji mažyliams skirti muziejai. Britų savaitraštis „The Economist" šį vaikiškų muziejų bumą pirmiausiai aiškina mažėjančiu viešų erdvių saugumu ir besikeičiančia samprata to, kaip vaikai pažįsta juos supantį pasaulį4. Keičiasi ir muziejų samprata apskritai. Seras Nicholas Serota, Londono Tate galerijos direktorius, teigia, kad šiuolaikiniai muziejai – tai „erdvės diskusijoms, ne tik lobių skrynios"; jie skirti mokytis, gėrėtis, aptarinėti ir tyrinėti. Sėkmingiausi tie šiuolaikiniai muziejai, kurie sugeba pritraukti įvairias publikas ir pateikti jiems skirtingų pramogų5. Štai kodėl nieko nebestebina naktines iškylas vaikams ir paaugliams organizuojantys Niujorko ir Londono gamtos mokslų muziejai6.

Luvre. Nuotrauka iš autorės archyvo

Specialios parodos ir užsiėmimai, skirti vaikams, žinoma, susiję su muziejų, kaip edukacinių institucijų, siekiančių populiarinti juose saugomą kultūrinį ar mokslinį paveldą ir ugdyti kultūrai ir menui jautrius piliečius, samprata. Dienraštis „The New York Times" lapkritį išspausdintame straipsnyje pateikia mokslinių įrodymų, kad muziejus lankantys vaikai ir jaunimas geba sklandžiau kritiškai mąstyti, yra tolerantiškesni, turi daugiau istorinių žinių ir labiau vertina muziejus bei kitas kultūrines institucijas7. Nauda atrodo akivaizdi, bet ar vaikams iš tiesų taip įdomu muziejuose? O gal mažieji paryžiečiai ar niujorkiečiai, užuot mokęsi spalvų teorijų ar tyrinėję dinozaurų griaučius, mieliau kapstytųsi smėlio dėžėje ar (net jei intelektualiems prancūzams ar amerikiečiams nelabai malonu tai pripažinti) žiūrėtų televizorių?

2011-aisiais prancūzų mokslininkai publikavo straipsnį apie vaikų potyrius muziejuose, pavadintą „Aš mieliau žaisčiau, nei apžiūrinėčiau skulptūras"8. Nepaisant kiek negatyvaus pavadinimo, mokslininkai, apklausę mažuosius Luvro ir Pompidou centro lankytojus, teigia, kad vaikams muziejuose patinka, jei jiems suteikiama pakankamai galimybių savarankiškai tyrinėti meno objektus ir susipažinti su jais per įvairias interaktyvias ir žaismingas patirtis. Mokslininkai pataria nevarginti vaikų gausia rašytine informacija ir visiškai nesitikėti, kad jaunieji lankytojai būtinai apžiūrinės meno objektus iš anksto suplanuota tvarka. Pasirodo, mažųjų lankytojų visiškai nedomina informaciniai stendai ar bukletai ir jie neproporcingai daug laiko gali praleisti prie kelių objektų, visiškai ignoruodami kitus. Akivaizdu, jog patirtis, o ne žinios yra svarbiausia jauniesiems meno mylėtojams. Straipsnio autoriai pateikia Paryžiaus Musée en Herbe 2008-aisiais vykusią flamandų menininko P. Bruegelio parodą kaip siektiną idealą. Šioje parodoje buvo eksponuojamas vienas vienintelis dailininko paveikslas „Vaikų žaidimai", o mažieji lankytojai muziejuje pasinėrė į paveikslo įkvėptą viduramžiškų žaidimų pasaulį.

Ar mano keturmetis, dalyvavęs ne vieno Paryžiaus muziejaus užsiėmimuose ir ekskursijose daug išmano apie dailę, ar geba kritiškai vertinti skulptūras? Tikrų tikriausiai ne. Bet juk svarbiausia, jog muziejai jam asocijuojasi su lobių slėptuvėmis, kur atsiveria nauji pasauliai ir žaidimų galimybės – na, kad ir slibinų medžioklė... Kita vertus, ateinantį trečiadienį numatėme važinėtis dviračiais Senos pakrante.

1 Trečiadieniais mažiesiems prancūzams nereikia į mokyklą, todėl daugelis jų laiką leidžia su mamomis, močiutėmis, auklėmis ar mokamuose žaidimų centruose, kur paliekamos dirbančių tėvų atžalos. Todėl trečiadieniais muziejuose, teatruose ir kitur ypač daug pasiūlymų vaikams.
2 Paryžiuje yra du pagrindiniai Azijos menų muziejai: privatus Musée Guimet ir Musée Cernuschi, eksponuojantis Henri Cernuschi kolekciją, kuri po menininko mirties buvo padovanota Paryžiaus miestui. Pastarajame muziejuje ir rengiama ateljė apie slibinus.
3 http://www.childrensmuseums.org
4 „Not Just Child's Play", The Economist, 2006.
5 „Temples of Delight", The Economist, 2013.
6 Paryžiaus gamtos mokslų muziejus jaunimui siūlo įvairių programų ir užsiėmimų, bet praleisti naktį muziejuje kol kas, deja, dar neįmanoma.
7 B. Kisida, J. Greene, D. Bowen, „Art Makes You Smart", The New York Times, 2013.
8 S. Debenedetti, F. Caro & A. Krebs, „I'd rather play than look at statues": The experience of children with art works and interactive devices at an arts exhibition', International Journal of Arts Management, 2009, 11(3).

Draugai