Dama su šuniuku
Vieno veiksmo pjesė

Dama su šuniuku vaikštinėja po geležinkelio stoties peroną. Prie jos prieina neblaivus Gerasimas.

GERASIMAS. Mu mu...
DAMA SU ŠUNIUKU. Ką?
GERASIMAS. Mu mu...
DAMA SU ŠUNIUKU. Mu mu?..
GERASIMAS. Mu mu...
DAMA SU ŠUNIUKU. Ketinate išprievartauti?..
GERASIMAS. Mu mu...
DAMA SU ŠUNIUKU. Jūs turbūt juokaujate...
GERASIMAS. Mu mu...
DAMA SU ŠUNIUKU. Tai jau virš visko... Kažkokia nesąmonė...
GERASIMAS. Mu mu...

Dama su šuniuku susvirduliuoja ir krenta veidu į balą, ten prigeria. Nuo pavadžio nutrūkęs šuniukas papuola po garvežiu. Gerasimas nusega Damai su šuniuku apyrankę, kurią nutaria nedelsiant pragerti geležinkelio stoties maskarade.

Uždanga

 

Senutė ir kirvis
Vieno veiksmo drama

Vienišos Senutės būste pasirodo studentas Raskolnikovas.

RASKOLNIKOVAS (atsiprašinėdamas). Taip nemalonu... Taip man nesmagu... Taip negera...
SENUTĖ. Kas atsitiko, vaikeli?
RASKOLNIKOVAS. Pamiršau.
SENUTĖ. Ir mano atmintis šlubuoja. Norėjai kažko?
RASKOLNIKOVAS. Aš pamiršau kir­vį.
SENUTĖ. Še tai tau.
RASKOLNIKOVAS. Nebesuprantu, kaip tai atsitiko... (Pau­zė.) Gal turit plaktuką?
SENUTĖ. Ne.
RASKOLNIKOVAS. Vinį?
SENUTĖ. Neturiu aš vinies.
RASKOLNIKOVAS. Virvę?
SENUTĖ. Kažkur mačiau savo seną pašluostę...

Pauzė.

RASKOLNIKOVAS. Tiks.
SENUTĖ (paduodama pašluostę). Ar tikrai?
RASKOLNIKOVAS. Tiks tiks...

Raskolnikovas, paėmęs į rankas pašluostę, ją uosto, tada krenta ant žemės ir miršta apimtas traukulių. Senutė gi pamėkliškai kikena. Netrukus susiranda pjūklą ir imasi pasibaisėtino darbo...

Uždanga

 

Gente lituanus
Vieno veiksmo drama

Parke ant suoliuko sėdi du labai geri draugai – Lenkijos diktatorius Juzefas Pilsudskis ir Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius. Abu ilgai tyli, nuobodžiauja.

GABRIELIUS NARUTAVIČIUS (sva­jingai). Gal pagrybaujam?..
JUZEFAS PILSUDSKIS. Atsibodo.
GABRIELIUS NARUTAVIČIUS. Span­guolių parenkam?..
JUZEFAS PILSUDSKIS. Nebenoriu.
GABRIELIUS NARUTAVIČIUS (atsidusdamas). Medžioti taip pat tingisi...

Pauzė.

JUZEFAS PILSUDSKIS (pagyvėjęs). O imkim ir pasiieškokim savo šaknų.
GABRIELIUS NARUTAVIČIUS. Kur?
JUZEFAS PILSUDSKIS. Čia.

Susirūpinusiais veidais Lenkijos diktatorius Juzefas Pilsudskis ir Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius ieško savo šaknų.

GABRIELIUS NARUTAVIČIUS (at­silošdamas). Radau!
JUZEFAS PILSUDSKIS (pašokdamas nuo suolo). Yra!.. Lenda!..
GABRIELIUS NARUTAVIČIUS. Lai­kau!.. Raunu!..

Juzefas Pilsudskis ir Gabrielius Narutavičius apžiūrinėja savo, o vėliau vienas kito šaknis.

JUZEFAS PILSUDSKIS. Tavo trum­pa...
GABRIELIUS NARUTAVIČIUS. Bet stora... (Paima į delną Juzefo Pilsudskio šaknį). O tavo galinga... Tačiau padžiūvusi...
JUZEFAS PILSUDSKIS (sprigtuodamas). Nieko panašaus. Titnagas.
GABRIELIUS NARUTAVIČIUS. Ma­no taip pat kieta, užsispyrusi.
JUZEFAS PILSUDSKIS. Palyginsim?..

Stabteli pro šalį ėjęs SSRS valstybės veikėjas bei ČK, o vėliau GPU vadas Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis.

FELIKSAS DZERŽINSKIS. Tai ką, brolyčiai, savo šaknis matuojat?..

Juzefas Pilsudskis ir Gabrielius Narutavičius nesileidžia į kalbas.

FELIKSAS DZERŽINSKIS. Aš taip pat turiu panašią šaknį. Parodyti?..

Juzefas Pilsudskis ir Gabrielius Narutavičius nekreipia į Dzeržinskį dėmesio.

FELIKSAS DZERŽINSKIS. Palaukit... Tuoj aš ją...

Feliksas Dzeržinskis ieško savo lietuviškos (Samsono) šaknies... Karščiuojasi... Vis neranda...

FELIKSAS DZERŽINSKIS. Ir kurgi ji?.. Negi pamečiau?.. Nejau praradau?..
JUZEFAS PILSUDSKIS. Na na...
GABRIELIUS NARUTAVIČIUS. Tai­gi taigi......

Juzefas Pilsudskis ir Gabrielius Narutavičius ima krizenti...
Pašaipiai besijuokdami Pilsudskis su Narutavičiumi pakyla nuo suoliuko ir susikibę rankomis nueina parko tankmės link...
Feliksas Dzeržinskis puola ant kelių, ieško šaknies... Nesuradęs išsitraukia mau­zerį... Apžiojęs vamzdį nusišauna.

Uždanga