Mirjam Stolk (Nyderlandai) į gestų kalbą verčia „The Roop“ dainą. „Youtube“ kadras

 

Esu lietuvių gestų kalbos vertėja iš Kauno. (...) Norėčiau replikuoti autorei Aurelijai Drevel dėl vieno iš pateiktų pavyzdžių straipsnyje „Kalba ir skaitmeninė tyla“( 2021-05-07, Nr. 9, p. 11).

Straipsnyje rašoma: „Logograminiai rašmenys universalesni, juos galima atsieti nuo kalbos, taikyti plačiau (...). Taip pat gan ironiškai geruoju universalios kalbos pavyzdžiu tampa kurčiųjų ir nebyliųjų gestų kalba, išreiškianti mintis judesiu ir nepriklausanti nuo konkrečios etninės kalbos mokėjimo.“ Norėčiau atkreipti autorės dėmesį, kad gestų kalba nėra universali. Kiekviena pasaulio šalis turi bent vieną, o kai kurios ir keletą etninių gestų kalbų. Šios kalbos turi regioninių panašumų, bet taip pat kiekviena jų yra savarankiška ir skirtinga. Lietuvių gestų kalba buvo pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba 1995 m. gegužės 4 d. Vyriausybės nutarimu. Šiemet šiai datai pažymėti kurčiųjų bendruomenė drauge su visuomeniniu transliuotoju „LRT televizijoje“ sugalvojo gražią akciją: „Panoramoje“ stambiu planu matėme gestų kalbos vertėją, o laidos vedėją Marijų Žiedą – mažu planu, ekrano kampe. Nors valstybės pripažinimo lietuvių gestų kalba sulaukė tik XX a. pabaigoje, gyvuoja ji jau daug seniau, tai kurčiųjų bendruomenės istorijos ir kultūros, meninės raiškos pagrindas. Iš tiesų galime didžiuotis, jog kalbų klausimu Lietuvoje turime dvi brangenybes – ne tik lietuvių kalbą, bet ir lietuvių gestų kalbą.

Lietuvių gestų kalba yra savarankiška, ji turi savitą gramatiką, sintaksę ir fonologinę išraišką, tad teoriškai nuo lietuvių kalbos mokėjimo, kaip ir rašė A. Drevel, nepriklauso. Dėl vaizdinės prigimties ši kalba turi nemažai ikoniškai motyvuotų gestų: net ir nemokėdami šios kalbos greičiausiai atpažinsite gestą, reiškiantį „knyga“ ar „namas“, tačiau daugybė gestų neturi jokios vaizdinės motyvacijos ir yra abstraktūs. Kita vertus, ši kalba neišvengia garsinės lietuvių kalbos įtakos: kartkartėmis į gestų kalbą prasibrauna lietuviška sakinio struktūra ar vietoje specifinės lūpų artikuliacijos čeremos (taip kalbotyrininkai vadina gestų kalbų fonemas) artikuliuojamas pilnas lietuviškas žodis. Siekdama išsaugoti kalbos savitumą kurčiųjų bendruomenė ragina savo narius atpažinti ir vengti tokių svetimybių. Be to, kaip ir daugelis kitų pasaulio mažųjų kalbų, lietuvių gestų kalba patiria globalizacijos įtaką, vis daugiau jaunimo ima vartoti amerikiečių gestų kalbos ar tarptautinių gestų skolinius. Taigi būdama pilnavertė ir savarankiška gestų kalba vis dėlto nėra izoliuota nuo kitų kalbų, ji gyva, dinamiška ir turinti visoms kalboms būdingą raidą bei išbandymus.

Galiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į autorės pavartotą terminą gestų kalbos vartotojams įvardinti – „nebylieji“. Šis terminas yra atgyvenęs ir nebetinkamas, netgi įžeidus. Juk „turėti balsą“ reiškia ne vien fizines, bet ir socialines galias – tai gebėjimas išreikšti savo mintis, atstovauti savo interesams. Gestakalbiai žmonės nemėgsta medicininio požiūrio į save, orientavimosi į tai, ko asmuo negali. Tarptautinėje bendruomenėje išplėtota sąvoka „deafhood“, lietuviškai – „kurtystė“ – tai sociokultūrinio tapatumo įvardijimas, atsigręžimas į tai, ką žmogus turi, gali, kuo yra apdovanotas. Rašydami didžiąja raide „Kurčiasis“ įvardijame žmogų, priklausantį kalbinei ir kultūrinei grupei, šiuo atžvilgiu kurčiasis gali būti net ir kuo puikiausiai girdintis asmuo, jei gestų kalba yra gimtoji ir jis augo apsuptas šios bendruomenės kultūros. Jei visgi prisireikia įvardinti fizinius gestakalbių sutrikimus, žmonės, kurie negirdi, yra vadinami kurčiaisiais, neprigirdinčiaisiais arba turinčiais klausos sutrikimą, o žmonės, kurie negali naudotis savo balsu, vadinami turinčiais kalbėjimo sutrikimą.

Lietuvos kurčiųjų draugija nuolat rengia susitikimus su įvairiomis visuomenės grupėmis ir pasakoja apie savo kalbą bei kultūrą, asmenines patirtis, taip pat visada paaiškina ir sąvokų „nebylys“ ar „kurčnebylys“ netinkamumą. Jeigu ši tema sudomino plačiau, labai rekomenduoju kreiptis į draugiją ir susitarti dėl susitikimo. Visuomenės švietimo paskaitos klausytojų grupėms vedamos nemokamai.

 

The Roop „Discoteque“ (gestų kalba)