Užuojautos

Ramutė Teresė Kabelkaitė
1940–2012

Ramutė gimė ir augo Marijampolėje. Mieste, kuris ne sykį bandė tapti Gudūvos krašto teatriniu centru.
1956-aisiais, kai Lietuvos valstybinės konservatorijos auklėtiniai Valerija ir Stasys Ratkevičiai  atvyko iš Vilniaus ir ėmėsi dar kartą gaivinti miesto teatrą, jinai turėjo progą pažinti jį ir pamilti, puoselėdama savo svajonę tapti aktore. Ramutė, dar būdama Marijampolės 2-osios mokyklos abiturientė, viena iš pirmųjų nuskubėjo į teatrą. Režisierius, išvydęs dailią, spindinčiomis akimis mergaičiukę perspėjo: „Mieloji, pati tikriausiai svajoji būti scenoje? Nieko panašaus nebus. Čia – lėlių teatras, tu visada būsi pasislėpusi už širmos.“ Ramutė užsispyrusi kartojo: „Vis tiek noriu... aš labai noriu būti lėlių teatro aktorė!“
Jos svajonė išsipildė. Pamažu, nelengvai mokėsi sunkios lėlininko profesijos, bet ištvėrė. Vėliau visa širdimi pamilo teatrą, tapusį jos tikraisiais namais, pamilo jame triūsiančius žmones ir lemtingąjį savo režisierių Stasį Ratkevičių.
Pradėjusi savo kūrybinę atskaitą nuo pirmųjų šio teatro spektaklių „Stebuklingas Aladino žibintas“, „Velnių malūnas“, „Nykštukas Nosis“, „Zuikių mokykla“ ir kitų, Ramutė sukūrė daugiau kaip  septyniasdešimt vaidmenų. Švęsdama savo pirmąjį jubiliejų į klausimą: „Ar esate laiminga, dirbdama būtent lėlių teatre?“, atsakė: „Jei nebūčiau laiminga – išeičiau. Esu laiminga nuo to laiko, kai dar Marijampolėje peržengiau šito teatro slenkstį.“ Tačiau svarbiausia, kad Ramutė, įvardijusi teatrą tikraisiais namais, nesibodėjo jame jokių darbų, buvo naudinga ir reikalinga šalia esantiems žmonėms. Niekada nesiskundė savo nesėkmėmis ir neverkšleno dėl asmeninių bėdų. Ramutė mylėjo žmones ir jie aktorę mylėjo, o dabar  atsivėrė tuštuma.

Nežinodami, kiek paviešėsime,
Trokštam viską aprėpt savimi,
Gretomis, lyg Čiurlionio procesijoj,
Tyliai judam viena kryptimi.
Kaip gyvenimo paveldo sumą,
Po savęs palikim gerumą.
        (Antanas Žekas)

Bičiuliai

Skaudžią netekties valandą, mirus seseriai Joanai, nuoširdžiai užjaučiame kolegą Robertą Keturakį.
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius
Kauno meno kūrėjų asociacija.