Savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyrelyje „Langas“ skelbiami p. Vidos Girininkienės rašiniai kultūros istorijos tematika pateikia daug naujos, įdomios informacijos. Autorės pastangos prikelti iš užmaršties mūsų kultūrai svarbius faktus yra pagirtinos ir skatintinos.

Tie, kurie dirba, žino, kad joks darbas nėra apsaugotas nuo didesnių ar mažesnių klaidų. Noriu atkreipti dėmesį į vieną netikslumą V. Girininkienės rašinyje „Medvilionių dvaras: išsaugoti ar griauti?“ („Literatūra ir menas“, Nr. 6, 2016, p. 29–31). Autorė rašo, kad Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės komedija „1900 m. buvo pastatyta ir parodyta Medvilionių dvaro žiūrovams. Tai pirmasis tuometėje Lietuvoje slaptas lietuviškas vakaras su vaidinimu.“ Mano paryškintas V. Girininkienės teiginys yra neteisingas, nes pirmasis slaptas vakaras su vaidinimu Lietuvoje įvyko net septynetu metų anksčiau, t. y. 1893 m., Naujikų palivarko klojime, Panemunėlio parapijoje (dab. Rokiškio r.). Liaudies švietėjo kunigo J. Katelės globojami saviveiklininkai suvaidino Vaižganto pjesę „Nepadėjus nėr ko kasti“. Šį faktą mini kultūros istorikas V. Maknys (žr. V. Mak­nys. „Lietuvių teatro raidos bruožai“. –­ V.: „Mintis“, 1972, p. 78). Plačiau apie pirmuosius Panemunėlio apylinkių vaidintojus rašo V. Aleknienė (žr. V. Aleknienė. „Slapti vaidinimai ir draugijos Panemunėlio parapijoje“, Panemunėlis, sud. V. Mačiekus, P. Krikščiūnas. –­ V.: „Versmė“, 2011, d. 1, p. 476–488). Pirmasis slaptas vaidinimas Naujikuose yra šešetu metų ankstesnis ir už 1899 m. rugpjūčio 20 d. vykusį lietuvišką vakarą Palangoje, kuris spaudos neteisingai buvo išgarsintas kaip pirmasis lietuviškas vakaras Lietuvos teritorijoje ir 1999 m. iškilmingai paminėtas jo šimtmetis. Dėl nežinomų priežasčių kultūros darbuotojai rokiškėnai tuomet į klaidą nereagavo ir klaidos neištaisė.

2016-02-15