Vilkas su ožiukais. Dar kartą „Kino pavasaryje“

Sovietinę kultūrą vadiname fasadine. Už anuometinių kartoninių žodžių ne visada rasdavome menų gilumas, tačiau anuomet daug ką gelbėjo Ezopo kalba ir... reklamos trūkumas. Gyvenome su cenzūra, tačiau be reklamos ir vadybininkų.

Reklama ir vadyba dabar cenzūruoja mūsų apsnūdusią egzistenciją.

Turėk optimalią vadybą ir padarysi literatūrą, meną, festivalį, mugę, laikraštį, save ir t. t.

Jeigu kultūros leidiniai būtų nutarę inicijuoti vieną visapusiškai turtingą leidinį, tai jam pirmiausia būtų reikėję nusamdyti kūrėją vadybininką.

(Tačiau leidiniams vėl padalyta po vienodai mažai, ir jie laimingi. Šiuose skliaustuose dar papasakosiu anekdotą. Kalbasi per radiją M. Mikutavičius ir A. Šlepikas: „Et, dabar nėra kultūrinės spaudos... Va, tu kažkada juk vadovavai litmeniui?“ –­ „Taip, taip, buvo...“ – „Tai kodėl dabar nėra spaudos?“ –­ „Ne, ne, ji yra.“ – „Ir litmenis yra?“ – „Yra.“ –­ „Ooo... Tai aš, matyt, kažką praleidau.“)

Gera vadyba padarė mums ir Pavasarį. Tą, kuris vadinasi „Kino pavasaris“.

Nepriklausomas kinas pristato garsiausius pasaulio aktorius bei režisierius šventės atmosferoje ir ugdo jauną žiūrovą Naujojoje Europoje (iš KP projekto vizijų)...

Atsidarydamas ir užsidarydamas Filharmonijoje su V. Bareikiu ir J. Šeduikyte prie idealaus austriško fortepijono „Bösendorfer“.

Prieš mėnesį ant miesto stendų užklijuodamas krėslą su purpuriniais žiedais (gyvas krėslas stovėjo ant scenos ir Filharmonijoje, bet ant jo niekas taip ir nebuvo pasodintas – režisieriau, tai tavo prakolas!).

21-asis „Kino pavasaris“ buvo išradingai pakrikštytas kaip „Emocijų pavasaris“, o štai birželio mėnesį įvyksiantis 20-asis Vilniaus festivalis bus siejamas su žvaigždėmis (iš spaudos konferencijos „Stikliuose“).

Iš tikrųjų tai bus vien vadinamosios rimtosios muzikos festivalis, kuris, kadaise užsigrobęs visą Vilniaus vardą, tą rimtą muziką savo reklamoje išreiškia tik vizualiai parodęs ketvirtį instrumento.

Užtat šiemet VF logotipe, tamsiame dangaus skliaute, pripieštos žvaigždės, mat nutarta simfoninę, kamerinę ir operinę muziką papildomai pareklamuoti kaip „Planetų taką“ bei „Birželį danguje ir muzikoje“.

Maroko Ožka
(vadybininko pasiūlyta reklama kritikui)