Liepos 20-ą Nidoje baigėsi XVII Thomo Manno festivalis. Kaip tik baigiamasis pranešimas, kurį čia publikuojame, labiausiai išpildė mano lūkesčius, kuriuos išsakiau festivaliui vos prasidėjus (LM Nr. 29). – ap 1. Ilgus metus dirbdama Kuršių nerijoje, vis sutikdavau žmonių, kurie po tėvų, kilusių iš Rytprūsių, mirties leidosi kelionėn į šių gyventas vietas. Jiems rūpėjo išsiaiškinti, kuo šis žemės lopinėlis ypatingas, ar jis galėtų paaiškinti tėvų būdą, jiems paliktą įspaudą. Per tokius susiti...
Liepos 1–5 d. Vilniaus universitete vyko Religijos studijų ir tyrimų centro (RSTC) organizuota tarptautinė konferencija „Nihilizmas ir vaizduotė". Siūlome RSTC vadovės prof. Ritos Šerpytytės atidarymo kalbos santrauką. Konferencijos „Nihilizmas ir vaizduotė" idėja, kuri yra labai paprasta, gimė prieš keletą metų – ja, be kita ko, bandoma apčiuopti ir komplikuotus ginčytinus šiuolaikinio pasaulio klausimus. Nihilizmas ir vaizduotė yra svarbūs ginčo objektai, plačiai atstovaujami šiuolaikinėse...
Varnėnų, apie kuriuos esu parašęs ne vieną eilėraštį, inkilą, vos šiems išsikrausčius, jau kelinti metai nedelsdamos užima blezdingos, dar kitaip vadinamos urvinėmis kregždėmis. Man sėdint balkone, jos skraido aplinkui čirkšdamos ir nešioja sugautus vabzdžius jaunikliams. Nešioja ne taip, kaip varnėnai, – tėvas ir motina, – o visu triukšmingu būriu. Pagaliau nežinau, gal iš tiesų nešioja tik tėvas ir motina, jų iš snapų nepažįstu, o būrys tik skraido kartu tarsi kokia socialinių reikalų ministe...
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, tarp svarbiausių užklasinių intelektualinių vasaros renginių atsidūrė A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro rengiama „Baltų lankų" akademinė savaitė Druskininkuose (liepos 4–7 d.). Per 23 metus nusistovėjo renginio modelis, ritmas, vieta ir ritualai. Kasmet ilguosius Mindaugo karūnavimo šventės savaitgalius „Baltos lankos" paverčia trumposiomis akademinėmis savaitėmis, o žavi aplinka su visais kurorto privalumais ir absurdais primena, jog čia...
Praėjęs savaitgalis buvo turtingas kultūros įvykių – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonija, Kultūros naktis, Valstybės dienos tradiciniai ir netradiciniai paminėjimai visoje šalyje, Valdovų rūmų atidarymo iškilmės. Visi šie renginiai susiliejo į harmoningą visumą ir net pats Perkūnas, nors ir nelabai kviestas, neiškentė nesudalyvavęs.Pradžiugino ir savo aukšta menine kokybe nustebino Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonija Vilniaus un...
Esu pardavėjas. Parduodu prekę. Pirkite. Mano prekė – tai Betoniniai triušiai. Norite pasiklausyti muzikos? Norite paskaityti poezijos? Pirkite. Šiandien ypatingas pasiūlymas – du už vieno kainą. Taip taip, Jums nepasigirdo. Tik Jums ir tik šiandien speciali akcija.Apie Betoninius triušius sunku kalbėti, nes tuo pačiu metu reikia kalbėti ir apie muziką, ir apie poeziją (ne, tai ne dainuojamoji poezija). Sunku kalbėti, nes reikia rasti tinkamas sąvokas. Kaip pavadinti Betoninius triušius? Poet...
Štai liepos 13-osios vakare Nidoje vėl įsiūbuotas Thomo Manno festivalis, jau septynioliktasis, tarptautinis, kaip visad – dvikalbis, sukviečiantis tiek lietuvišką, tiek vokišką auditoriją, ir kaip visad viliojantis įvairiažanre programa. Pirma, tai Muzikos programa (kasvakariniai koncertai Evangelikų liuteronų bažnyčioje), į solidžias vėžes įstatyta šviesaus atminimo Onos Narbutienės; antra, Žodžio programa, patyrusi daugiau metamorfozių, dabar labiau orientuojama į bendresnį manniškojo intel...
Ten, kur baigiasi asfaltas, prasideda Baltarusija. Tokį išminties ar, tiksliau, pastabumo perliuką neretai tekdavo išgirsti vaikystėje iš patyrusių keliauninkų. Reikia pridurti, kad tas perliukas maloniai sukutendavo tautinius jausmus, štai kokie mes, mūsų keliai geriausi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje. Kaip prisimename – tiesa, tokių prisimenančių vis mažėja dėl natūralių priežasčių – anais laikais Tarybų šalyje sienų tarp broliškų respublikų nebuvo. Na, gal ir stovėdavo koks stulpa...
Meteorologai prognozuoja, kad artimiausius dešimtį metų mūsų vasaros bus gana šlapios. Turiu pripažinti, kad man tai visai patinka. Vasaros lietus yra pats geriausias. Jis sugrąžina prisiminimus apie vaikystės atostogas: malonų paplūdimio kvapą lyjant; tą nepaprastą jausmą, kuris apimdavo per liūtį maudantis jūroje; džiaugsmą, kai užsiglaudęs vėsioje autobusų stotelės pastogėje valgydavau ledus vafliniame indelyje žinodamas, kad jie nesutirps ir neapvarvins rankų; ramybę, užkandžiaujant auto...
Darbas veja darbą ir nematyti jokio kranto. O vasara jau įsibėgėjo, nepajusi kaip atšniokš ruduo. Gatvės pilnos vaikų, merginų ir dykinėtojų, miestas kalba daugybe kalbų, o piratai-balandžiai, pikiruodami tarp žmonių, daužo jiems sparnais per ausis. Pavydžiu turistams, kurių ritmas sulėtėjęs, pritaikytas prie saulės ir debesų kaitos: jie spokso užvertę galvas į bažnyčių kryžius ir tuoj pat juos pamiršta, o tam, kad nepamirštų, viską aplink fotografuoja. Tačiau garantuoju, jog paskui pamiršta i...