2014 m. balandžio 3 d. minėsime rašytojo, publicisto, Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus (Igno Jurkūno) 125-ąsias metines. Širvintose susibūrusi iniciatyvinė grupė siekia, kad kraštiečio atminimui įprasminti būtų sukurtas paminklas. I. Šeiniaus tėviškėje, Šeiniūnų kaime, Širvintų rajone, esantis medinis koplytstulpis tik žymi gimtųjų namų vietą.Literatūrologė Sigutė Radzevičienė, 2011 m. išleidusi monografiją „Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje", remdama šią idėją, siūlo „Li...
Kelias į Rygą. Žaluma dingusi, rūkas tik paryškina pilkumą. Autobuso stotelė „Centrs" dar primena Šiaulius, bet pakelėje stovintis nespalvotas policijos automobilis ir apgaulingai akis džiuginančios degalų kainos (0,...) išduoda, kad jau esi ne Lietuvoje, o Latvijoje. Dėl Bauskės pilies irgi gali apsigauti, iš pažiūros faktūrinės pilies sienos iš tikrųjų yra lygios, dekoruotos grafitu, žinoma, pilku. Bet ne viskas čia pelenų spalvos, margumu labiausiai išsiskiria seni pažįstami – „Maxima", „Ik...
Dėl skulptoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato VLADO VILDŽIŪNO mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.Lietuvos rašytojų sąjunga Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl žymaus skulptoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Vilniaus dailės akademijos prof. VLADO VILDŽIŪNO mirties nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius.Vilniaus dailės akademija Dėl žymaus skulptoriaus, buvusio Vilniaus dailės akademijos tarybos nario VACLOVO KRUT...
1948 09 27–2013 10 30 Skulptorius Vaclovas Krutinis gimė 1948 m. Vilniuje. 1973 m. baigė Valstybinį dailės institutą ir įgijo skulptūros specialybę. Nuo 1974 m. pradėjo dalyvauti parodose, 1978 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Dešimt metų (1998–2008) – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, ilgametis Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, ėjo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos viceprezidento ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos viceprezidento pareigas.V. Krutinis kūrė k...
1932 12 20–2013 10 29 Žymus Lietuvos skulptorius, fotografas, visuomenės veikėjas Vladas Vildžiūnas gimė Dabužiuose (Anykščių r.), baigė Anykščių mokyklą, vėliau – studijas tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute, nuo 1957 m. dalyvavo parodose. Sukūrė paminklinių skulptūrų (M. K. Čiurlioniui Druskininkuose, L. Stuokai-Gucevičiui Vilniuje ir kt.), monumentalių dekoratyvinių skulptūrų („Trys karaliai", „Lietuviška baladė", „Barbora" ir kt.) ir daug kitų žymių ir reikšmingų kūrinių....
Lou Reedas (1942–2013) į 7 dešimtmečio roką atnešė tikros tamsumos – narkotikų, neaiškaus lytiškumo, sadizmo, psichozės – temas. Su grupe „Velvet Underground" jis atmetė psichodelinės muzikos spalvingumą, „meilės ir taikos" ideologiją. Nebijojo suerzinti klausytojus avangardinio džiazo triukšmu. Jo albume „Metal Machine Music" (1975) nėra nei vokalo, nei būgnų, nei tonacijos – vien elektrinės gitaros aidesys tarp dviejų stiprintuvų.Lou Reedas siekė suderinti roko muzikos betarpiškumą su literatū...
Nesu peštukas ar baisus savimyla, nenoriu veltis į bevaisę polemiką. Bet kiekvienas turime teisę į nuomonę, taip pat – ir ginti ją. Todėl negaliu ištverti nepasakęs, kad A. Jakučiūno apžvalgoje (LM, 2013 10 25) mano straipsnį „Mes – iš girios..." (š. m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesio „Metai") įvertinanti pastraipa ir labai nustebino, ir ne mažiau nuliūdino.Esu iš tų, kurie pirma pagalvoja, tik paskui parašo. Straipsnį „Metams" durstinėjau apie du mėnesius, kad ginkdie ko neįžeisčiau, pasverdamas ki...
Šiame straipsnyje norima aptarti dabartinę mūsų kalbos situaciją lietuvių kalbinės bendruomenės / visuomenės / valstybės atžvilgiu. Jame vertinama ir interpretuojama lietuvių kalbos ir jos būvio samprata viešojoje erdvėje, sudėtingi ir nevienareikšmiai kalbos–visuomenės–kalbininkų santykiai, kalbos politikos plačiąja prasme perspektyvos ir galimas trūkumas. Mėginama interpretuoti nuolat atsinaujinančias kalbines ir ekstralingvistines įtampas, kurių šaltinis įvairių – naujų ir senų – reiškinių,...
Kai iš Anglijos atvykusi muzikologė manęs pasiteiravo apie užeigėlę Pilies gatvėje, kurią lankydavo Moniuška (turinti būti kažkur netoli Šv. Jono bažnyčios), aš ją nustebinau prisipažindamas, jog apie tai girdžiu pirmą kartą. Labai abejotina, ar tokia vietelė (Moniuškos laikais gal nevadinta kavine) sulaukė dvidešimto amžiaus. Bet kažkur išsaugota atmintis tą ponią apie ją informavo, aplenkdama mane.Jei vilniečių kultūrinė sąmonė kažkuriuo mūsų miesto istorijos etapu būtų buvusi kitokia, gal ir...
Rašytojas Andrius Jakučiūnas ėmėsi mūsų literatūros miško (tiksliau, pamiškės) sanitaro vaidmens, kas mėnesį Litmenyje apžvelgia prozos ir poezijos publikacijas kultūrinėje spaudoje, daro tai be baimės ir priekabiai ir dabar, po gero pusmečio, rodos, priėjo liepto galą. „Kokybiškos literatūros galimybę kultūrinėje spaudoje psichologiškai mes jau seniai esame palaidoję, kartelė jau kadais yra nulaužta, todėl net klaikiausią niekdarystę nūnai priimame kaip visiškai normalų, nuo kultūrinės spaudo...