I. 4150 m Pažemėje sienos įmirkusios ir tamsiai pilkos. Tą drėgmę jauti, vos įėjęs į mažutėlį kambarį. Šalta. Saulė nebešildo – turbūt sprogo, bakstelėjusi į vieną iš kalnyno viršūnių. Lėtai kvėpuoju neregėtai skystu oru. Pasitaisau lempelę, stirksančią ant griaužiančios vilnonės kepurės. Beveik visą kambario plotą užima dviguba lova. Tarp jos ir sienos įspraustos dvi išpampusios kuprinės, dvi poros po dulkėmis spalvą saugančių batų ir du geriamo, baseino skonį primenančio vandens buteliai.Sluo...
Ne taip seniai (vasario 26 d.) įvykusi Gailių klano premijos teikimo ceremonija (Ingridai Šimonytei – „už šviesų protą ir aštrų liežuvį") priminė, kad mūsų kultūros žmonės ne vien dejuoti linkę – štai geba tarsi pokštaudami tarti savo viešą žodį, savo iniciatyva ir rizika kurti naujus kultūros fenomenus...Poetas ir vertėjas Antanas Gailius 2008-aisiais tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu „už literatūros klasikos vertimus, už lietuvių kalbos profesionalumą". Thomo Manno, R. M. Ri...
Jau vasara ir snaigių nebėra, o kalnų viršūnėse virsta eglės.Užrašas miške 2012 m. žiemą ant pušies kamieno Stoviu raudonom slidininko kelnėm, pirktom „Humanoje", su slidėmis ant dar purių vėžių. It traukinys vaiduoklis be iš anksto suderinto judėjimo grafiko, pradinės ir galinės stoties, tikslo, keleivių. Mano vaizduotę visad audrino(a) legendos apie klaidžiojančius, netikėtai vis pasirodančius traukinius, bet apie juos turbūt daugiau išmano Lietuvos geležinkelininkai ir degutuoti princai žu...
Siūlome aktualias ištraukas iš 1990 m. Maskvoje išleistos knygos „Rokas: menas ar liga?", kurioje bandoma pažvelgti į roką iš mokslo pozicijų. Tiksliau, autoriai – psichiatras ir žurnalistas – parodo, kaip pragaištingai ši muzika veikia jaunimo sveikatą, žlugdo asmenybes, ardo socialinius saitus. Rokas gyvuoja apie trisdešimt metų, bet rimti straipsniai mūsų šalies spaudoje pasirodė tik prieš dvejus trejus metus. Tik dabar bandoma bent apytiksliai nustatyti roko poveikio jaunimui mastus. Tok...
Nuo amžių amžinųjų ar tiesiog valstybės pradžios iki mūsų dienų viešajame diskurse priimta tautos paveldą sieti su iškiliais didžiavyriais, garsiais dinastais, garbingais kilmingų giminių atstovais. Antai žinome, kad Vilniaus katedrą statė Mindaugas, Jogaila ar Vytautas, bet nežinome – kas konkrečiai projektavo tuos statinius, kieno rankos dėjo plytas ir kėlė gegnes...Užsakovų sureikšminimo tendencija iki dabar gana gyvybinga yra ir dailės istorijoje – tai ypač akivaizdžiai atskleidžia įvairiau...
Šiandien įvairiuose kontekstuose dažnai vartojamas interpretacijos terminas: susiduriame su juo įvairiuose filosofiniuose, socialiniuose ir ypač meno kontekstuose. Interpretacijos klausimas šiandien įgyja universalią dimensiją, jis iškyla kaip vienas esminių bet kokios žinijos pagrindų. Įdomu pažvelgti, kaip interpretacijos samprata rutuliojosi labiausiai su šia sąvoka siejamoje, jos niuansus atskleidžiančioje hermeneutinėje filosofijoje.Etimologiškai hermēneia (gr.) reiškia interpretacija. Pras...
„Bijai vilko, neik į mišką", – sako lietuvių liaudies patarlė. Šiais laikais patys vilkai žmonių bijo. Vos kokį pamato, tuoj uodegą pabruka. Ir traukiasi – į pasaką. Ten vaikosi kiškius ir raudonkepuraites, šiepia dantis juos prigavusioms lapėms, lanku meduolines raganų trobeles apsuka, o žiūrėk, iš kailio išsinėrę patys žmonėmis tampa ir laukia, kol atsiras skaisčiaveidė mergelė juos išvaduotų...Klapt – ir užsidaro knygos viršelio vartai prieš pat nosį. Ne kiekvienam skirtas tas juodų raidžių t...
1921 10 29 – 2013 03 06 Lietuvos rašytojų sąjunga su liūdesiu praneša, kad 2013 metų kovo 6 dieną, eidamas devyniasdešimt trečiuosius metus, Vėrbleke prie Zulingeno, Vokietijoje, mirė lietuvių kultūros bičiulis ir darbininkas, rašytojas, poetas, publicistas ir lietuvių literatūros vertėjas, visuomenės veikėjas, evangelikų pastorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Alfredas Franckaitis.A. Franckaitis gimė Rytprūsiuose, Karaliaučiuje, vokiškoje šeimoje, tačiau nuo kūdikystės gyveno Lietuvoje – K...
Labai tikėtina, jog mano meilė periferijoms užgimė drauge su manimi, kažkur sąmonės priešaušry, kai pati gimiau Europos pakrašty. Tačiau pasisėjusi sėkla ar kažkokia periferinė dulkė esmingai išsikerojo jau gyvenant sostinės paribiuose, Justiniškių mikrorajone, kurio amžius beveik sutampa su maniškiu. Šiandien sakyčiau – anokia čia periferija: pro langus jau nebesimato nei trobų, nei karvių, tik kur ne kur rymo kriaukšlėtos obelaitės iš buvusių sodybų. Net atvirkščiai: šmėsčioja kažkoks neoninis...
Vydūno 145-osioms gimimo ir 60-osioms mirties metinėms Vydūno būtis mūsų kultūros erdvėje nuo pat jo vardo pasirodymo iki šiolei yra ypatinga. 1911 m. išleistame istoriosofiniame traktate „Mūsų uždavinys" būties slėpiningumui pabrėžti jis panaudojo sfinkso įvaizdį. Tą įvaizdį galima pritaikyti ir jam pačiam. Vydūno fenomenas visą laiką buvo ir tebėra kaip tas sfinksas, slėpiningas, vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni pagarbiai žvelgia į jį kaip į gilios išminties šaltinį, kiti prieš jį jaučias...