Draugai
Neseniai fantazavau apie idealią literatūros respubliką su užuominomis apie tobulą akademinį pasaulį; ketinau apie jį dar pafantazuoti. Tiesa, šiam vaizduotės polėkiui buvo iškilusi grėsmė: išvykau savaitei atostogauti į tėviškę tuo laiku, kai, anot lietuvių poezijos klasiko, „velniop nueina aukštas menas“ ir pradedantis putoti pavasaris užtvindo visas realaus ar įsivaizduojamo akademinio pasaulio struktūras. Tačiau kas iš mūsų važi...
Senovės legendos byloja, kad graikams nugalėjus persus Maratono mūšyje, nekantrusis karys Filipidas atbėgo į Atėnus pranešti apie lemtingą pergalę. Vos spėjęs perduoti gerąją naujieną, jis krito ant žemės ir mirė. Šią istoriją galima vertinti dvejopai. Viena vertus, pasakojama apie žmogaus begalinę fizinę ištvermę. Kadangi Maratono miestas nuo Atėnų nutolęs apytiksliai 40 kilometrų, ilgiausia ir sudėtingiausia bėgimo distancija pakrikštyta maratonu. K...
Balandžio parodų apžvalga ir gegužės horoskopas 1985-uosius atsimenu visai neblogai. Turiu omeny ne tai, kad tada buvo ypač geri ar derlingi metai, o kad apskritai iš tų dienų šis tas užsiliko galvoje. Tačiau gal ir neblogi buvo metai, dabar galvoju. Kažkur net egzistuoja pablukusi mano laimingos tarybinės vaikystės fotografija, tik greitosiomis niekaip nepavyksta išknisti. Gintarinė Palanga, saulė ir jūra, mano močiutė ir aš, kiek dirbtinės šypsenos...
I. Padariau nusikaltimą. Mes, rašytojai, esame susitarę leidiniams, redakcijoms ir kt. interesantams neduoti tekstų už dyka. Išsiderėti tam tikrą sumą už kūrinių ar jų ištraukų publikacijas vadovėliuose, brošiūrose ir kituose aplinkraščiuose. Keletą metų solidariai laikiausi taisyklės neleisti publikuoti be atlygio. Kad nepriprastų. Tiksliau, kad atprastų kaulyti. Bet išaušo diena, kai mane pričiupo. MO muziejus. Per tarpininkus, per ge...
Šįmet įprastus patriukšmavimus, pasipiktinimus ir pasidžiaugimus dėl premijų, taip pat ir LLTI kūrybiškiausios knygos, nustelbė skandalas dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“. Gal ir ne dėl šio skandalų skandalo, bet vėlavo kasmečiai feisbukiniai statymai už kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o bandymai atspėti laureatą nebuvo labai įdomūs, nes pernelyg tikslūs. Juk smagiau tyliai kikenti, kai kas nors šauna pro šalį....
Nežudyk – penktasis Dievo įsakymas Claude’as Lanzmannas viename interviu teigė: jei jam į rankas pakliūtų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas mirties dujų kameroje momentas, ne tik jo neįtrauktų į savo dokumentinį filmą „Šoa“, bet ir pasirūpintų, kad toks įrašas būtų sunaikintas. Taip režisierius pabrėžė vaizdinės medžiagos pertekliaus ir nereprezentuojamo, nesuvokiamo reiškinio – Holokausto – dvilypumą. Kitaip tar...
Kovo parodų apžvalga ir balandžio horoskopas Pirmasis ir pats svarbiausias Zodiako ženklas, be abejo, yra Avinas. Kaip supratote, jis iškilmingai pradeda visą Zodiako veikėjų plejadą, beatodairiškai veda pirmyn negausią, bet efektingą likusių vienuolikos kvazimodų kariuomenę. Veiklūs ir kupini nežabotos energijos – tokie paprastai Avino ženklo žmonės. Išmanūs startuoliai, kaip dabar mėgstama sakyti, nugalėtojai gyvenimo mūšio lauke. Visuomet besišypsan...
Esu buvęs dukart, šiemet pavasarėjant vėl nuvažiuosiu į Pavilnio miškus. Ten, iškart už Markučių, yra Tomonio gatvė – duobėta, su 180 laipsnių posūkiu ties gelžkelio pylimu, serpantino motyvu ir reindžeriškai įtvirtinta sodyba gale. Abu kartus mėginau rasti poeto, filosofo, disidento Mindaugo Tomonio (1940–1975) atminimo ženklą žūties vietoje, bet takas, jei tokio būta, nebeatsekamas. Kol žaluma nesukilo, viliuosi šiemet pagaliau rasti. Prie&scar...
Prisimenate žaidimą „Sugedęs telefonas“? Pirmasis eilėje sugalvoja žodį, pašnibždomis siunčia kitam, kol galiausiai paskutinysis ištaria visai kitokį, nugirstą ar nuspėtą, gana komiškai skambantį darinį. Paprastai telefonistams kvatojant šypsosi siuntėjas, besididžiuodamas išmaniai parinktu žodžiu. Vis dėlto ėmus ieškoti, kur „nutrūko laidas“, nepatogumą (gėdą?) jaučia ir / ar greta esančius kaltina tie, kuriems nepavyko teising...
Vaikystėje dažnai svajodavau, kokios naujos galimybės atsivertų įvykus zombių apokalipsei. Iš parduotuvių galėčiau šluoti visus žaislus, visą nesveiką, bet neįtikėtinai skanų maistą. Tokią vaizduotės užgaidą leidžia patenkinti postapokaliptinis kinas. Pavyzdžiui, filme „Aš esu legenda“ (2007, rež. Francis Lawrence’as) pasakojama, kaip paskutinis žmogus bando išgyventi zombių Niujorke. Pagrindinis filmo veikėjas pasistato tvirtovę, kurioje yra visko...