Draugai
Ir birželio karščiai. Ir liepos vėsa. Susvetimėjimo rekordai – ir sostinėje, ir Pietų Žemaitijoje, kur vasaroju šiurpdamas nuo informacijos begalybės ir žmogiškosios laikmenos baigtinumo. Birželį mirė bene penki rašytojai, elektroninio pašto dėžutėje daugiausia nekrologai ir pranešimai, kur ir kada laidos. Iki vakar man atrodė, kad prieš akis – visa vasara, kad tuoj ji – ta tikroji – prasidės, tačiau ji greičiau b...
Nesu iš tų, kurie kas kelerius metus ar kokį dešimtmetį nuosekliai permąsto savo santykius su literatūros klasikais ar jaunystės korifėjais (taip, beje, darė Alfonsas Nyka-Niliūnas, savuosius permąstymus kruopščiai fiksavęs „Dienoraščio fragmentuose“) – šiaip sau ar jubiliejų proga. Esu tikra akademinio pasaulio barbė devyndarbė, ir permąstymų fragmentai ar vos apčiuopiamos jų galimybės dažniausiai išsisklaido nuolatinių ...
Nuo Romos imperijos laikų žmogui tereikia dviejų dalykų – duonos ir žaidimų. Žaidimas yra reginys, nes Koliziejuje susirinkę piliečiai norėjo pamatyti kovą, kraują ar neįtikėtiną herojiškumo apraišką. Nūdienos pasaulyje, anot daugelio medijų teoretikų, mes patiriame „vaizdinį posūkį“, kai kasdienybę vis labiau užvaldo telefonų, televizorių ir ekranų transliuojami reginiai. Kitaip tariant, vaizdų vis daugėja, ir būtent šį vizualinį totalitarizmą pa...
Kaip išgyventi eilinę tropinę vasarą Vilniuje? Ogi patogiai įsitaisius šaldytuve, pačioje viršutinėje lentynoje. Tarp šaldyto broilerio ir skudurų gniužulo, apvynioto izoliacine juosta (iš kur jis čia atsirado?). Žinokit, šaldytuve visai smagu. Šaltas alus, jaukiai pukšintis marinuotų agurkų stiklainis ir daugybė draugiškų, iš atidarytos šprotų skardinės pritariamai veiksmą stebinčių akučių. Svilinant kokių 1...
Apželdinau sodą ir didžiam nustebimui atradau savyje piktžoles raunančią ir krūmelius dailinančią fašistę sodininkę. Net išėjusi į mišką sunkiai išsiversdavau be sodo žirklių. Vis dar atsidaviau aštriu prakaitu, pažastyse žėlė plaukai, teturėjau lauko tualetą ir jokio dušo – na, bent jau buvo šulinys. O miške galėjai prisirinkti malkų pirčiai pakurti. Daugiau nebereikėjo sukapoti namo, kad sušiltum. Marjo Isopahkala. „A&...
Iš Milano Kunderos išmokau vertinti atsitiktinumą. Tai toks banalus procesas, kuris sąmonėje konvertuojasi į nesudėtingą mąstymo metodą, minties tiesę, greitai susiejančią vieną mintį su kita. Tereikia lyg su riešutų gliaudykle išlukštenti atsitiktinumo potekstę. Šįkart kunderiškasis fenomenas ištiko pasukus dar nevažiuotu keliu pro Trakus, Semeliškių link. Vaizdinga vietovė, kurioje sugyvena nedideli kaimai su prabangius v...
Šių metų rinkiminių maratonų eiga ir rezultatai kai kuo priminė pernykštį Pasaulio futbolo čempionatą. Tada socialiniuose tinkluose absoliuti diduma man matomų profilių garbino kroatus – ypač prieš finalą, vienas kitas tyliai – prancūzus. Man finalas buvo neįdomiausia čempionato dalis – nuojauta sufleravo, kad kroatai, prasibraudami į finalą, pasiekė savo galimybių lubas, kad nepakaks jėgų rimčiau pasipriešinti prancūzams. Taip ir nutiko. A...
Tai buvo dviejų filosofijos grandų susidūrimas. Pirmasis atstovavo klasikiniam mąstymui, pripažįstančiam daiktų bei idėjų universalumą ir intelektualiai pažinią jų prigimtį. Antrasis gynė postmodernaus diskurso prieigą, neigiančią vienos tiesos galimybę. Abu nagrinėjo bendrą pamatinį klausimą – ar egzistuoja žmogaus prigimtis? Ši diskusija filosofijos pasaulyje iki šiol kelia bangas. Be abejo, kalbu apie 1971 m. tarp Michelio Foucault ir Noamo Chomsky’o kilusį ir tele...
Gegužės parodų apžvalga Kada paskutinį kartą braukėte ašarą skaitydami eiles, jausmingą romaną ar šiaip kokį už širdies griebiantį literatūros kūrinį? Žliumbti kino teatre ar raudoti parimus prie žydrojo kompo ekrano sugeba kiekvienas, čia daug pastangų nereikia. O į literatūros šedevrą, matote, ne tik pageidautina, bet ir būtina kaip reikiant įsigilinti. Todėl tuo pat metu dar ir pasikūkčiojant staugti sugeba tikrai ne visi. Nebent jei kas nors minėtą kūri...
Kairumo raumuo treniruojamas dirbant su skriaudžiamais asmenimis ar siaubiamose ekosistemose – ne banke ir ne korporacijoje. Kairysis jautrumo poodis auginamas skaitant Émile’į Zola, o ne ketvirtines finansų ataskaitas. Kairumo raumenį įmanoma užsiauginti ir nuo vaikystės, patyrus daug skurdo ir neteisybės. Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos postilėje iki šiol pagrindinės pasaulėžiūros ir retorikos dominantės buvo „importas ir eksportas“...
