Donato Ališausko nuotr. Utėlės, žiurkės, tarakonai. Nešioja ligas, ėda grūdus, gąsdina naktį virtuvėje įjungus šviesą. Visgi parazitai ir juos pernešantys gyviai, kaip ir bet kurie kiti organizmai, būtini ekosistemoms. Net ir platinamos ligos yra populiacijų kontrolės mechanizmas, o dažnas vabalėlis – paukščių lesalas. Manoma, kad apie 40 proc. visos gyvybės yra parazitiniai organizmai. Taip jau sutvarkytas pasaulis, ir jei būtume bejausmiai ro...
Kristinos Radžvilaitės nuotr. „Kodėl taip mėgstu šokinėti“ buvo pirmoji mano skaityta knyga apie autizmą, o tiksliau – pirmasis autistiško asmens, japonų paauglio Naoki Higashidos, pasakojimas „iš vidaus“. Šios knygos įkvėptą to paties pavadinimo dokumentinį Jerry Rothwello filmą, jungiantį intymius penkių jaunuolių portretus, su judėjimu „Žvelk giliau“ praėjusią vasarą pristatėme kino renginių cikle „Gilios u...
Asmeninio archyvo nuotr. Urbanistine tyrinėtoja savęs nelaikau, bet nepraeisiu pro apleistą pastatą. Todėl neseniai keliaudama aplink Rokiškį, į maršrutą įtraukiau Konstantinavą – spaudoje „Lietuvos Černobyliu“ pakrikštytą kaimą. Ten atsitiktinai neužklysi. Į kaimą veda tarp miškų vingiuojantis žvyrkelis, kuriuo dardėjome vieni. Kadaise vietovė garsėjo dėl Žemės ūkio profesinės mokyklos. Ją uždarius, didžiuliai mokyklos pastatai ir bendra...
Liudo Parulskio nuotr. Kaip ir visi, Vilniaus architektūros gidą laikau po ranka – tiesiogine prasme „po ranka“, lentynoje sau iš kairės, patogiame aukštyje, tarp kitų operatyviai pasiekiamų leidinių. Kas šeštus metus į tą patogią vietą šalia ankstesnio leidinio įspraudžiamas naujas gidas. Po kelerių metų nebevartomas senesnysis perkeliamas į kitas, sunkiau pasiekiamas ir rečiau aplankomas vietas – šitaip natūraliai vis...
Dominykos Gurskaitės nuotr. Meno simbolinė ir finansinė vertės visada patiekiamos kartu it koks vandens ir aliejaus kokteilis. Natūralu, kad išsiskiria ir šiomis vertėmis besidominčiųjų grupės. Ne kartą teko skaityti pranešimus apie investavimo į meną formas, dar daugiau jų išklausiau. Žmonių, konsultuojančių meno kūrinių pirkimo klausimais, daugėja – kaip ir besidominčių, kur dėti nuvertėjančius savo pinigus. Štai meno kūrinių pardavimų platf...
Tado Kazakevičiaus nuotr. Kai lietuvių aktoriai prieš daugiau nei dešimtmetį ėmė važinėti gastrolių į Kiniją, kuri tada dar buvo strateginė Lietuvos partnerė, jiems teko patirti kitokią teatro kultūrą. Aktoriai pasibaisėję pasakojo, kaip kinai vidury spektaklio išsitraukia išmaniuosius telefonus ar planšetes, jais laisvai fotografuoja spektaklį, skambina ir net kalbasi neišeidami iš salės. Nežinau, kaip šiandien jaučiasi aktoriai...
Donato Ališausko nuotr. Kad per pastaruosius 100 metų vidutiniškai ištįsome 10 centimetrų, geriausiai matosi aplankius kokį memorialinį butą-muziejų. Nesvarbu, ar lietuvių rašytojų tarpukario Kaune, ar italų architektų Turine, – visada nustebina lovų trumpumas. Šiuolaikinės lovos – ne tik ilgesnės, bet ir gerokai platesnės, tačiau jos, turbūt, labiau demonstruoja ne mūsų pilvų, o piniginių storį. Kad tįsta ir mūsų amžiaus samprata, galim...
Trys nutikimai Ispanijoje. Tado Kazakevičiaus nuotr. Šie keli atvejai nutiko piečiausioje Europos dalyje, Ispanijoje. Ar jie galėjo man nutikti Lietuvoje? Klausimas retorinis. Gerumo pavyzdžių neabejotinai daugėja, bet jais socialiniuose tinkluose dalinamasi kaip išskirtiniais, vadinasi, tai dar nėra įprasta kasdiena. Pirmas. Prie kavinės tualeto durų laukia moteris. Jaunas oficiantas, bėgdamas pro šalį, pabando duris atidaryti, moteris gestais rodo &nda...
Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „World Monuments Fund“ (WMF), stebinti architektūrinio paveldo pasaulyje būklę ir grėsmes, kylančias dėl klimato kaitos, masinio turizmo ar karinių konfliktų, skelbia kas dvejus metus atnaujinamą saugotinų vietovių sąrašą. 2025-aisiais į WMF sąrašą įtraukti Kyjivo mokytojų namai, istorinės reikšmės ukrainiečių pastatas, ir... Mėnulis. Į neįkainojamą Ukrainos sostinės ir kitų miestų paveldą, kaip žinome, ša...
Dominykos Gurskaitės nuotr. Manoma, kad pirmieji žvakių šviesa pradėjo mėgautis senovės egiptiečiai, kurie gamindavo fakelus, nendrių šerdis mirkydami išlydytuose gyvulių taukuose. Tačiau žvakių šviesa teatre ir koncertų salėse pradėta naudotis tik XVI a. pabaigoje, pasirodymams persikėlus į uždaras patalpas. Štai vienu pirmųjų teatro scenografų laikomas Philippe’as Jacques’as de Loutherbourg’as, XVIII a. dirbęs su anglų aktori...