S-keltininkai


Remigijaus Paulausko nuotrauka   „Buvau vakarėly. Ir ten kažkaip... nu, ten atėjęs mirė žmogus. Jį ten kažkuo uždengė, ir vakarėlis toliau vyko“, – neseniai išgirdau pasakojant pažįstamą. Trumpam sustingusi ėmiau įsivaizduoti balta drobe uždengtą žmogų, gulintį ant namo slenksčio. Mano vaizduotėje per jį turėjo perlipti kiekvienas, atėjęs į vakarėlį. Žinoma, šitaip nebuvo, bet pati mintis – mirties ignoravimo, o gal tiesiog beatodairiško gyve...


                Liudo Parulskio nuotrauka   Tiesa (iš didžiosios T) man atsivėrė rugpjūčio 16 d., Biržų pilies arsenale, šiuolaikinės literatūros forume „Šiaurės vasara“, apie pusę dviejų. Vyko sesija apie dirbtinį intelektą (DI). Iš pradžių kalbėjo Lukas Keraitis, vėliau – Mykolas Katkus: greitai, užtrukę maždaug valandą, perbėgę per DI istoriją, jo galimybes muzikoje ir kitur bei šiek...


  Ugnės Vasyliūtės nuotrauka   Kuo senesnį leidinį pasiimi vartyti, tuo daugiau jame mirusiųjų pasakoja savo istorijas ar deklamuoja eilėraščius. Šiuo požiūriu Litmenio archyvai – tikrų tikriausios kapinės. Arba amžinasis gyvenimas. O autoriaus mirtis retkarčiais priverčia labiau suklusti, įsiskaityti. Prisiminiau fragmentą iš R. Stankevičiaus eilėraščio „Pigiausiu tarifu“.   Atleisk, kad taip vėlai skambinu – reikėjo anksč...


  Nuotrauka iš asmeninio archyvo   Saison culturelle – 1985 m. Prancūzų instituto sugalvota iniciatyva, kai 3–6 mėnesius Prancūzijoje ir šalyje partnerėje (ar netgi visame žemyne – 2020–2021 m. sezonas vyko bendraujant su Afrika, 54 šalimis) vyksta kultūros mainai, o tiksliau – pasitelkiant Prancūzijos kultūros ministerijos žargoną – kultūros propagavimas. Rugsėjo 12 d. prasidėjo Saison de la Lituanie, kuriam įgyvendinti Li...


Yanno Berthino nuotrauka   Kartais šitaip kreipdavausi į rugsėjo 5 d. rimtai sudžiazavusį RoRą. Klystate, ne flirtas. Šiam žmogui paprasčiausiai tiko italų kalba. Tiko ir akiniai, skarelės, meilė detalėms. O mirtis dar aiškiau atskleidė, kiek daug mūsų – irgi detalių – čia jis paliko: įvaikintų, įbrolintų, draugų, žodžio gerbėjų ir pan. Veikiausiai kiekvienas turime po įdomų, nekasdienį kreipinį. Beje, jam tiko ir anglų kalba. Pradėjo ją drąsiai savintis...


Kipro Štreimikio nuotrauka   Kadaise, dar prie lito, gyvenau Vilniuje, ant Naujamiesčio ir Krasnuchos ribos. Vieną dieną į tradicinę mėnesio sąskaitą namą prižiūrinti įmonė įtraukė naują eilutę. Nebepacituosiu tiksliai, bet esmė, kad keliasdešimt litų teko sumokėti už tai, kad nuo mūsų daugiabučio fasado buvo nuvalytas Solomono tagas. Solomonas tuomet buvo medžiojamiausias asmuo Vilniuje – jo paiešką paskelbė garsus televizininkas, dabar žinomesnis kaip vloge...


  Nuotrauka iš asmeninio archyvo   Mano jaunystė prasidėjo Šiauliuose tais laikais, kai vaikinai vilkėjo „treningus“, merginos – „miniakus“, o suplėšyti visai nauji džinsai reiškė maištą prieš miesčionišką madą, prieš sistemą, o dar labiau – prieš mamos bandymą primesti valią rengtis jos pamėgto stiliaus drabužiais. Kai mama pagrasino mano džinsus sudeginti, pajutau savo jėgą. Tylėdama...


  Asmeninio albumo nuotrauka   Skaitau visas biografinio pobūdžio knygas, kuriose autoriai pasakoja apie knygynus. Dažniausiai tai yra pačių knygynų įkūrėjų leidiniai. Mane tai domina, nes nutikimai kituose knygynuose, norite tikėkite, norite ne, identiški įvykstantiems „Mint Vinetu“. Skaitydamas tokias istorijas jaučiuosi nesantis vienas, jaučiuosi, lyg kalbėčiausi su tais autoriais, būčiau suprastas kiekvieno iš jų, kad ir kur jis gyventų, – Paryž...


Nekrologoas skaitytas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje 2024 m. rugsėjo 10 d.   Asmeninio archyvo nuotr.   Argi ne ironiška, ironijos meistre, kad taip netikėtai laiminame tavo pelenus amžinai kelionei. Taip ir skamba ausyse tavo šypsnio kupinas: „Baikit, che-ebra“ su ištęsta „e“. Žinome, kad kiekvienam iš mūsų būtum sukūręs „superinį“ (kaip mėgsti sakyti) nekrologą, šmaikštų ir turiningą. Be abejo, s...


Domas Raibys. Kalbų kalbelė

2024-09-17 16:56:04

  Viename interviu aktorius Julius Paškevičius pasakojo, kad kartą grįžęs po daugiadienių atsidarė dar vieną butelį. Jo žmona, išvarginta vyro gėrimo, tepasakė: „Ką tu čia dabar švęsi?“. Julių ši frazė taip paveikė, jog šešerius metus nevartojo alkoholio. Tai išgirdęs susimąsčiau: ar tie penki žmonos žodžiai, parašyti, pavyzdžiui, ant šaldytuvo ar servetėlės, numestos ant stalo, irgi turėtų tokį pat poveikį? Jeig...