S-keltininkai


  Įvyko paskutinieji skaitymai šį dešimtmetį, bent jau man. Puiki kompanija ir jaukus vakaras baro „Garinis Angelas“ viduriuose, Vilniuje. Nuostabi „Neišsipildymo akcija“ ir būdas užbaigti dešimtmetį, net jei dar ir liko šiek tiek palaukti. Grįžęs susimąsčiau, kaip čia nutiko, kad prabėgo tiek metų, ir staiga viskas susijungė į viena. Aš palieku Vilnių, palieku šį laiką praeityje. Tad turiu padaryti šiokią to...


  Prasidėjo nauji metai ir prasidėjo dar vienas, šį kartą Seimo, rinkimų vajus. Nuolatiniai mano tekstų skaitytojai, matyt, jau suprato, kad giluminis kultūros ir ekonomikos (politikos) sąryšis glūdi kultūroje. Būtent ji apibrėžia ir mąstymo formas, ir akcentuojamus reiškinius, ir formas, kuriomis visuomenei pateikiami sudėtingesni ekonomikos ir / ar politikos – dažnai tai tapatūs dalykai – klausimai. Ne kas kita, o kultūra sukuria, kaip mes formuluojame ...


  Kaip visi naivaus sukirpimo žmonės, laukiu Kalėdų ir Naujųjų metų. Kai ši esė pasirodys, jau būsiu ir sulaukęs. Paleng­va bliūkš iliuzijos apie Naujųjų naujumą, pažadai keisti įpročius labiau primins pernykštį sniegą negu santuokos priesaiką, iš veidrodžio spoksos tos pačios padūmavusios Doriano Grėjaus akys, tarp raukšlių ieškančios amžinos jaunystės pėdsakų. Kaip ir kasmet beliks džiaugtis, kad ilgėja diena, kad daugiau šviesos, je...


  Esu pilno proto, nors, va, prieš akis mano Lietuvoje ir mano Vilniuje jau 2020-ieji, juokingai ir drauge kažkaip įtartinai keistai sukritę skaičiai. Dukart po dvidešimt. Pora tūkstančių po Kristaus gimimo. Ir niekur nesidėsi, reikės juos išgyventi diena po dienos, ištraukti sėdint prie ilgooo bendro stalo. Gerai dar, kad nuo to stalo moku laiku atsitraukti, trenkti durimis ir, kaip dera ryžtingai Šaulei, įsitaisyti savo kampe ant sofkutės, skaityti kn...


  Nuo Apšvietos laikų žmogus buvo mokomas beveik aklai tikėti mokslu, bet aklas tikėjimas anksčiau ar vėliau virsta savo antipodu. XXI amžius atvėrė tuos, kurie tiki, kad skiepai žudo, kalba apie plokščią žemę ar kasdien rimtai skaito horoskopus, įsitikinę, jog juose matyti žvaigždžių keliai. Tikėjimas ekonomika bei moderniais pranašais – ekonomistais – panašus dalykas. Jei nesupranti, apie ką kalba ekonomistai, prognozuodami ateitį, jei nežinai, ...


  Baigiantis metams – mėginimai įsiminti, kas svarbiausia iš viso to, kas nutiko šiemet. Lietuvos kultūros padangėje ryškiausias įvykis – Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operos „Saulė ir jūra (Marina)“ visuotinė sėkmė. Esu visiškas tamsuolis operos pasauliuose, mane šioje sėkmės istorijoje optimistiškai nuteikia tai, kad dar įmanoma šiais sugedusiais laikais mene išsiversti be ties...


  Gotlandas – antra pagal dydį Baltijos jūros sala. Prie jo prijungta ir nedidelė Faro salelė, kurioje didžiąją gyvenimo dalį praleido Ingmaras Bergmanas. Gotlando pusiasalyje – Nersholmene – Andrejus Tarkovskis sukūrė paskutinį savo filmą „Aukojimas“... Apie Baltijos rašytojų ir vertėjų centrą sunku pasakyti ką nors nauja, ko dar nepasakė rašytojas Rimantas Kmita puikiu eilėraščiu „Laiškai iš Visbio“ apie ten ...


  Šarūno Barto „Sutemose“, kino salėje, sėdėjome keturiese. Seniai nesu taip žiūrėjęs. Keturiese. Legendinėje „Ozo“ kino salėje, Vilniuje, keturiems filmo nerodydavo, liepdavo susimesti už penktą, nes kitaip – žemiau ribos, kiaurai neapsimoka. Suprantama. Kažkada taip žiūrėta Bergmano „Žemuogių pievelė“. Tad „Sutemose“ greičiausiai ėjo į minusą, nešėm ir generavom nuostolius kino salei, o ir prekybcentriui. Jau neblogai,...


  Kadaise rašiau knygą apie šventybės apraiškas kultūroje. Šiandien sunku pasakyti, kodėl man rūpėjo tokia tema, kodėl reikėjo ieškoti šventybės pėdsakų, sakykim, poezijoje, kur juos galėjai aptikti tik su žiburiu. Juo labiau kad visos religijos siūlo šventybę didelėmis porcijomis, norint prisiartinti prie sancta sanctorum net nebūtina keliauti į Romą ir ropoti ant kelių Scala Sancta laiptais Laterano rūmuose ar belstis į Jeruzalę ie&scaro...


  Grįžusi į Lietuvą nusiperku vadinamosios kultūrinės spaudos. Bet tai ne visada paprasta, ypač Lietuvos pakraščiuose. Šįkart atrodė – nebus jokių kliūčių. Nepuoliau prie pirmo pasitaikiusio spaudos kiosko: nusipirksiu vakare geležinkelio stoty. „Kažin, – suabejojo sūnus, – ten tik rusiški.“ Nepatikėjau. Vakare įėjusi į stotį net aiktelėjau iš to gražumo: dešinėje – knygų lentynos, kairėje – pianinas, sėdmai&sca...


Draugai