Arūno Kulikausko nuotr.

 

Universali civilizacija nėra etninė tapatybė. Ji negali būti tapatinama su geografine vieta ar rase. Universalios civilizacijos elementai formavosi pamažu kaip etnines ir geografines ribas peržengiantis reiškinys. Dažnai universalumas neteisingai tapatinamas su europietiška arba vakarietiška kultūra. Tokį tapatinimą lėmė mokslo bei juo paremtos technikos įsiviešpatavimas Europoje ir vėlesnis paplitimas visame pasaulyje. Tačiau universalios civilizacijos tapatinimas su viena kuria etnine kultūra yra neleistina klaida. Universalūs civilizacijos elementai peržengia atskirų etninių kultūrų ribas būtent todėl, kad jie nėra pririšti prie konkrečios vietos ir laiko. Jie negali būti tapatinami su etninėmis kalbomis ar etniniais papročiais. 

Kai atrandami universalūs civilizacijos elementai, jie tampa patrauklūs kitoms kultūroms ir dėl savo universalumo gali būti lengvai perimami, įdiegiami. Kinai išrado universalų raštą, kuriuo užrašinėjo ne etninės kalbos skambesį, bet universalias idėjas. Tai ideografinio rašto savybė, tuo jis skiriasi nuo fonetinio rašto. Todėl šis raštas, kaip universalus būdas perteikti bendras idėjas, tapo patrauklus kitoms kultūroms. Korėjiečiai, japonai, vietnamiečiai perėmė kinų išrastą raštą ir ėmė jį naudoti, nes tai buvo universalus įrankis. Daugiatautėje Kinijos imperijoje raštas dažnai būdavo vienintelis skirtingas etnines grupes jungiantis elementas, leidęs tarpusavyje bendrauti net neturint vienos bendros šnekos. 

Ideografinis raštas demonstruoja, kad skirtingomis šnekomis aptariamas dalykas gali būti nurodomas tuo pačiu ženklu. Kiti universalių civilizacijos elementų pavyzdžiai būtų mongolų išrasti popieriniai pinigai kaip universali atsiskaitymo priemonė arba astronomija kaip universalus mokslas, kuris buvo plėtojamas daugelyje kultūrų. 

Senovės graikai pasiūlė naują universalios civilizacijos modelį teigdami, kad, nepaisant etninių skirtumų, visi mes gyvename viename pasaulyje, nes Saulė, nepaisant skirtingų etninių mitologijų, yra viena. Jei Saulė yra viena, tai ir pasaulis yra vienas. Galime pasaulį aiškinti skirtingomis kalbomis, nurodydami skirtingas mitologijas ir tradicijas, bet visų reprezentacijų pagrindas yra vienas ir visiems bendras pasaulis. Kultūrinė mitų, paaiškinančių pasaulį, įvairovė nukreipia ieškoti atsakymų anapus mitų. Atsiranda supratimas, kad skirtingi mitai, susieti su savąja kultūrine tradicija, negali atskleisti visiems bendro pasaulio pradmenų. 

Supratimas, kad gyvename viename pasaulyje, ateina palengva. Dažniausiai jis siejamas su mokslu, technika ar globalia ekonomika, kurie įsivyrauja modernybėje. Visos kultūros tampa bendro pasaulio dalimi tik perimdamos universalius mokslo ir technologijų instrumentus. Tačiau pasaulio vienijimasis pasireiškia ne tik per mokslą, technologijas, universalius atsiskaitymo būdus. Kitas ne mažiau svarbus vieningo pasaulio išraiškos būdas yra universalūs žaidimai. 

Šiuo metu vykstantis pasaulio futbolo čempionatas yra puikus pavyzdys. Daugelis futbolo mėgėjų kritiškai vertina čempionato ribų išplėtimą ir padidintą besivaržančių komandų skaičių. Esą smunka žaidimo kokybė, todėl esame priversti stebėti ne visai kokybišką futbolą. Tokia kritika iš dalies yra pagrįsta, nes ima veikti komerciniai interesai. Kita vertus, dalyvių sąrašo išplėtimas leidžia stebėti, kaip auga daugelio anksčiau nuvertintų rinktinių žaidimo lygis. Tampa akivaizdu, kad Europos ir Pietų Amerikos komandos jau nebėra besąlygiškos lyderės. Dramblio Kaulo Krantas, Žaliasis Kyšulys, Egiptas, Marokas, Japonija, Pietų Korėja rodo, kad atsiranda vis geriau ir išradingiau futbolą žaidžiančių rinktinių iš įvairiausių pasaulio kampelių. Svarbiausia, kad, nepaisant etninių skirtumų, yra žaidžiamas vienas žaidimas. Gali skirtis žaidimo stilistika, bet nėra jokio japoniško ar marokietiško futbolo. Štai japonai, kuriems simpatizuoju, išsiskiria disciplina, greitumu ir vikrumu, o Dramblio Kaulo Kranto rinktinė – atletiškumu ir ištvermingumu. Bet japoniškas futbolas neegzistuoja, lygiai kaip neegzistuoja japoniška astronomija ar japoniška filosofija (suprantant filosofiją kaip mokslą, o ne kaip etninę psichologiją). 

Žaidimas yra universalus ir jį gali žaisti visi, kurie išsiugdo reikiamus įgūdžius. Gal kas nors pasakys, kad futbolas yra europiečių išradimas, todėl žaisdami futbolą azijiečiai ar afrikiečiai europėja ir paklūsta vakariečių galiai. Tačiau futbolas patrauklus ne dėl etninės kilmės ir ne dėl galios, o dėl universalumo. Jam nereikia ypatingų sąlygų ar įrangos. Jį gali žaisti ir dideli, ir maži. Futbolas tampa kultūrinius skirtumus įveikiančia jungtimi.