Evgenios Levin nuotrauka

 

Pasaulis pilnas erzinančių dalykų. Pavyzdžiui, žodžių. Štai internetai praneša, kad iš daugybės atliktų apklausų paaiškėjo, jog, tiesą sakant, bet kuri jums žinoma populiari angliška frazė baisiausiai erzina daugybę amerikiečių. „Empower“? Taip! „Think out of the box“? Aišku! „At the end of the day“?^* Žinoma! O jei Lietuvoje vyktų labiausiai erzinančios frazės rinkimai, tokie populiarūs anglakalbiame internete, už ką balsuotumėte? „Išėjimą iš komforto zonos“? „Optimizaciją“? „Socialinę lytį“? Aš nedvejodamas pasisakyčiau prieš „kritinį mąstymą“.

Laikai, kai kritika buvo išskirtinių savybių ir išsilavinimo reikalaujantis užsiėmimas, jau praėjo. Paaiškėjo, kad tie, kas save vadino ekspertais ir bandė nurodinėti, kaip kitiems gyventi, neturėjo tam teisės. Jie skelbėsi nesuinteresuotai tarnaujantys gėriui ir tiesai, bet išties tebuvo intelektualinių madų, visuomenės santvarkos ar, dar blogiau, interesų grupių atstovai. Demokratiniame pasaulyje elito privilegija tapo kasdieniu mąstymu. Atrodytų, neblogai.

Iš aukštybių nusileidęs kritiškumas dabar yra visur: gatvėje ir internete, televizijoje ir mokykloje. Kritinis mąstymas – tai puikiausias pilietinės visuomenės nario bruožas. Tai savybė, kurią pabrėžiate ieškodami darbo ir kurios tikisi darbdaviai. Tai atsakingo žiniasklaidos vartojo požymis. Kritinio mąstymo moko švietimo sistema ir ugdymo iniciatyvos, analitinės žurnalistikos guru ir diskusijų festivaliai. Žodžiu, kritinis mąstymas – pats geriausias santykis su pasauliu.

Būtų galima pasakyti amen, bet...

Ar aš vienas niekaip dorai nesuprantu, kas tas kritinis mąstymas dabar yra? Štai Immanueliui Kantui atrodė, kad tai bandymas perprasti, kaip surėdyti dalykai ir kaip jie veikia. Toks požiūris dabar kažin ar populiarus. Kita kritinio mąstymo koncepcija ragina viskuo abejoti ir niekuo nepasitikėti – susilaikyti nuo sprendimų, kol neišnagrinėtas ir neatmestas kiekvienas galimas prieštaravimas. Bet toks blusinėjimasis gresia virsti paprasčiausiu skepticizmu, o šis požiūris pernelyg atsargus ir reikalaujantis per daug laiko (skeptikui nuolat trūksta informacijos), taigi nepraktiškas mūsų dinamiškam, greitų rezultatų siekiančiam pasauliui.

Todėl kritinis mąstymas dažniausiai reiškia gebėjimą įvertinti, geras tas objektas, su kuriuo susiduriame, ar blogas. Dažniausiai, žinoma, blogas. Žmonės, kurie jaučiasi įkūnijantys kritinį mąstymą, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose (rečiau gyvai, bet ir taip būna) yra pasirengę jus paprotinti, kas yra blogai politikoje, religijoje, mene, ekonomikoje, visuomenėje. Kebliausia pasakyti, kuo remdamiesi jie tai nustato. Kai kurie skelbia besiremiantys savo protu, ir jis nežinia kodėl yra sveikesnis nei likusiųjų. Tiksliau, žinia kodėl. Thomas Hobbesas jau prieš kelis šimtmečius ironizavo, kad kiekvienas žmogus manosi turįs daugiau sveikos nuovokos nei kiti (beje, jam tai buvo argumentas už prigimtinę žmonių lygybę, bet čia jau kita tema).

Jei netenkina universalizuojantis Th. Hobbeso paaiškinimas, galima griebtis gajaus įpročio nurodyti į savąjį išsilavinimą, tiksliau, mokslo atradimų ir įrodymų išmanymą. Nes mokslas atskiria kritinį mąstymą nuo šiaip nuomonių ir leidžia pagrįstai kritikuoti manančius kitaip. Visuose karščiausiuose šiandienos ginčuose visos pusės remiasi mokslu. Vienai pusei mokslininkai įrodė, kad klimatas kinta dabar, kitai – kad jis kinta nuolat. Vienai pusei mokslas liudija vakcinų naudą, kitai – žalą. Kiekviena istorijos politikos pozicija remiasi savais istorikais, o kiekvienas šeimos apibrėžimas – savais socialiniais mokslininkais. Ginčas kartais sukasi apie tai, kieno mokslininkai geresni ir patikimesni. Bet niekuomet nekyla klausimas, mokslas ar, tarkime, magija. Aišku, mokslas, kokia dar magija?! Netgi magijos propaguotojai yra pasiruošę ją pagrįsti kokiu nors mokslininku. Ką jau kalbėti magija netikinčiuosius.

Neretai skaitant ar klausantis mokslininkų interviu atrodo, kad kalbinamieji mokslo galybe tiki gerokai mažiau nei kalbintojai. Pirmieji leidžia sau kuo nors abejoti, ko nors nežinoti, o antrieji su mokslininkais kalba kone pamaldžiai, prisibijodami užduoti bent vieną provokuojantį klausimą. Ar tai reiškia, kad kritinis mąstymas yra pasirengęs kritikuoti viską, išskyrus mokslą? Ar tiesiog reikia turėti kokį nors atramos tašką, nes priešingu atveju katastrofa – nihilizmas ir anarchija?

Na va, dabar kas nors būtinai pagalvos, kad aš prieš mokslą. Betgi ne, aš prieš kritinį mąstymą. Ypač reiškiantį savo paties priešybę.

 

¹  Angl. Empower – įgalinti; Think out of the box – mąstyk plačiau (pažodžiui „mąstyk anapus dėžės“); At the end of the day – galiausiai; turint visą tai omenyje (pažodžiui „dienos gale“).