Nuotrauka iš asmeninio archyvo

        Tapk vandeniu, mano drauge.

                  Kovos menų ekspertas ir kino aktorius Bruce’as Lee

 

Negaliu pakęsti pseudofilosofijos ir pseudomokslo! Kai prieš daugelį metų dirbau knygyne, visada bijodavau vieno tipo klientų – tų, kurie prašys „psichologinių“ knygų. Knygų, nukištų į tolimąjį lentynų kampą. Knygų, kuriose lyg viduramžiais parašytuose sofistų rankraščiuose įrodinėjama angelų substancija, gydomoji kristalų galia ar čakrų spinduliuotė. Knygų „iš mumbo jumbo skyriaus“ (tariama mambo džambo), nors virš jų didelėmis raidėmis kabėjo magiškas užkeikimas – „Ezoterika“. Iki šiol prisimenu pirmąjį klientą, paklaususį, ar turime ko nors apie chiromantiją. Tuo metu net nežinojau, kad tokios slaptos žinios apskritai egzistuoja, todėl nenuostabu, jog nesupratau, ko manęs klausė. Blogiausia, kad šie žmonės manė žinantys tikrąją ir amžinąją tiesą, todėl neprašyti noriai pasakodavo apie Krišnos devynis ratus arba tai, kad kvantinė fizika įrodo Dievo buvimą...

Kadangi gyvename demokratinėje visuomenėje, nusprendžiau, kad lengviau tiesiog šių knygų nepastebėti. Štai kodėl knygynuose lankstu apeinu ezoterikos skyrių – taip grįžau į pirminę nekaltos ir saldžios nežinios būseną. Belieka ramiai laukti savo mėgstamų ir retai pasirodančių filosofinių knygučių, prie kurių sklaidos kaip tik prisideda pagrindinė šios istorijos veikėja – leidykla „Vaga“. Jūs jau žinote, apie ką kalbu – tai skirtingų spalvų viršeliais papuoštų filosofinių knygų serija, kurioje ir Jeanas-Jacque’as Rousseau, ir Friedrichas Nietzsche... Šioje serijoje štai dar sulaukėme ir Alano W. Wattso veikalo „Nesaugaus gyvenimo išmintis“! Taip feisbuko paskyroje rašo leidykla: „VAGA, kuri tęsia skaitytojų pažintį su reikšmingiausiais XX a. filosofais ir pristato esmines A. Wattso idėjas.“

Tik bėda – per Filosofijos fakultete praleistus 4 metus nė karto negirdėjau šios pavardės. Gali būti, kad tai mano išsilavinimo spraga, nebuvau stropus studentas. A. Wattso knygos aprašyme net teigiama, jog autorius, „vadovaudamasis viena pagrindinių budistinių nuostatų – blaiviai tyrinėti tai, kas esti priešais tave, visas prielaidas paliekant nuošalyje, mąsto apie nesaugumą ir nerimą“. Tačiau gerais norais kelias į pragarą grįstas, todėl A. Wattsas savo knygose kritikuoja logiką ir priešpriešina jai Rytų filosofiją, remiasi orientalistinėmis prielaidomis, kad Vakarai sukūrė racionalų mąstymą ir prarado ryšį su vidiniu pasauliu, kurį išlaikė mistiškieji Rytai.

Būtina pripažinti: filosofijos istorijoje apstu mąstytojų, kritikavusių racionalizmą ir iškėlusių intuicijos, iracionalumo ar pasąmoninių procesų svarbą. Pats dzenbudizmas, kurį propaguoja W. Wattsas, didele dalimi remiasi koanais – istorijomis, mįslėmis ir klausimais, panaikinančiais vieno atsakymo ar griežtos interpretacijos galimybę ir taip stimuliuojančiais nuolatinį mąstymą ir klausinėjimą. Kitaip sakant, iracionalumo panaikinimas neleidžia teigti bet ko, nes kiekvienas filosofinis ar mokslinis teiginys vis tiek privalo kelti nuolatinę abejonę. Kaip tik tokių abejonių atsikrato A. Wattsas ir jo mokiniai. Lietuviškojo leidimo įžangą neatsitiktinai parašė Deepakas Chopra – žinomiausias nūdienos alternatyvios medicinos guru, teigiantis, jog žmogus turi kvantinį kūną, kurį geba keisti proto galia...

Būtent filosofijos terminu tokie mąstytojai ir knygos bando pateisinti absurdiškus savo teiginius. Ne kartą esu girdėjęs, kad kažko nesuprantu, nes tai „gili filosofija“. Ne, brolau. Filosofija yra amžina tiesos paieška. Filosofija yra įrodomi teiginiai. Filosofija yra nuolatinis savęs ir savo tiesų išbandymas. Filosofija gali tapti bet kas, tik ne mąstymas, teigiantis, jog žino visus atsakymus. Ne viskas filosofija, kas filosofija žiba.