Helmutas Heißenbüttelis (1921 06 21 – 1996 09 19) – vokiečių konkrečiosios poezijos atstovas, eseistas, eksperimentatorius, neoavangardistas. Šiemet minėtos šio kalbos alchemiko 100-osios gimimo ir 25-osios mirties metinės.

H. Heißenbüttelio kūryba ryškiausiai buvo matoma XX a. 6–9 dešimtmečiais. Jis yra pareiškęs: „Mano kalbos ribos yra mano pasaulio ribos.“ Knygose, kurias paprastai vadino „Tekstų knygomis“ („Textbuch“; jų išleido 11), eksperimentavo žodžių ir asociacijų grandinėmis, ardė sintaksę, skaidė žodžius, vėl jungė tarpusavyje į naujus semantinius darinius. Tekstai paprastai sunkiai išverčiami. Tiek poezijoje, tiek prozoje meistriškai taikė koliažo techniką. Vienodai traktavo tiek autentišką citatą, tiek fantaziją, derino skirtingiausius registrus, vartojo įvairią kalbinę medžiagą: reklamų tekstus, filosofinių, grožinių tekstų ištraukas, komiksus, sapnų stenogramas. H. Heißenbüttelis impulsų kūrybai ieškojo pačioje kalboje, o ne išorinėje tikrovėje. Kūrybos manierą veikė ir matematiniai metodai, formalistinis požiūris į kalbą. Jis pirmasis šiuolaikinės poezijos kūrinius siūlė vadinti „tekstais“, o ne elegijomis, himnais, giesmėmis ar pan.

 

„Abejonės apie kalbą. H. Heißenbüttelio portretas“