Neringa Dangvydė. Mito perrašymai Euridikei

Mano akyse atsispindi
Tavo nugara, tolstanti išsiskyrimo koridoriais
Kuri iš mudviejų vysis?
Kuri atsigręš į žingsnius
Kad atstumtų
Per pačią žiedadulkių pūgą?

Klaidžiodama tavo sapne suklumpu
Euridike
Per anksti užmigai
(Aš nespėjau ištrūkti iš mito)
Ariadnės siūlai dūla, tampa voratinkliais
Limpančiais prie delnų
Ir veido, atsukto į palėpės langelį
Pro kurį matau Dzeuso dukterį
Atėnę Paladę
Plonose jos drobėse – galingųjų puota
Pačiame kamputyje
Prie svetimo stalo prisėdusi
Kumštyje gniaužiu duonos trupinius
Virsiančius rožėm
Kai pirštų galiukais – švelniai –
Vos vos
Ji palies mano ranką
Žaibu

Šiapus – tavo audimas, Arachne
Išdidžiai iškėlusi smakrą
Meti iššūkį dievams
Tave užauginusiems
Auklėjusiems
Mokiusiems paklusti
Susimetusi į kuprą dabar
Audi man pasakojimus
Nes nieko kita
Nemoki

Vienatvė yra slenkstis
Ties bučinio riba
Nedrįsome peržengti
Numirėm

Atsigręžiu – jau apsisprendusi
Tu ištirpsti.

 

Renata Laurinavičiūtė. „4284“, autorės plaukai, poliamidas, autorinė technika, 2012. Iš  galerijoje „Arka“ veikiančios VI Lietuvos tekstilės meno bienalės „Tekstilė X“. gyčio norvilo nuotrauka