per daug tylos
per daug išsiilgusių akių

spokso

pro juodą langą
į dulkėtą vaistažolių puokštę
sutrupėjusį slenkstį
sutrešusį stalą
į močiutės maldomis nugludintą žvakę
briaunuotoj stiklinėj

visos lėkštutės – neliestos