Eugenija Šimkienė (stovi trečia iš kairės), Pranas Šimkus (dešinėje) Krakių kaime 1935 metais. Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo

 

su knyga rankose prie lango

pakėlęs galvą žiūri į didingus eukaliptus

ir pradeda vartyti nuotraukų albumą

kartoja kaimo žmonių vardus,

ir  išgyventus įvykius

 

mama, padėjusi savo mezginį, prabyla:

Ak, Pranāli*, kap to vėskou atmėni, net vėsū vardus

 

jis atsiliepia:

Kap galio ožmėrštė mūsu kaima žmuones, Ougele**,

jog nesi pamiršosi tus linksmus sobatvakarius

mama įsiterpia:

Su dainuom, šuokes, armuonekos ritma

ožsėkaitėmo mūsa gražiuo suodībuo

 

tėvelis dejuodamas atsako:

Ėlgous Žemaitėjės laukū platībiu,

namū keimo, gīvoliū, mėška kvapa

prieblonduo lakštingalu balsū

 

jis palenkia galvą:

Ėr sergontė tieva, palėkosė sovietu nagūs

 

jų akys prisipildo ašarų

abu sunkiai atsidūsta, su verkiančiais beržais

už namų langų Rostrevory, Adelaidės

priemiesty

M ū s a  N o m ā ... v ė s k a s   p r a p u o l ė

 

 

* Pranas (Pranciškus) Šimkus buvo Krakių ir kelių kitų kaimų seniūnas;

** Eugenija Zubaitė-Šimkienė – audėja iš gretimo Nevočių kaimo.