(Ne apie tai, kaip danguje atsispindi kelias. Ir jo belaisvius – juodvarnius. Bet niekada –­ paukščius.)
Ant barikados nuolaužų, tačiau be pranašų. Pro biografijos pradegintas angas į kitą laiką. Ten, kur mėnulio nebeliko. O jo orbitoje kvailystės skrieja. Dar neišmėgintos. Kur kaulais braška paskutinės meilės uodega. Bet užsitęsęs kryžių nerštas neleidžia tau nusiskandinti.
Arba kitaip: link dykvietės, nusėtos miegančiais kariais. Kurių sapnus apsaugo nuo daiktų plėšikai. O išpažintys supelijusios išgydo iki galo nuo poreikio prabusti.
Lyg šimtmetį stovėtum tam pačiam taške. Kaip atsvara šešėliui. Kuris virve surišo kojas. Išskrodęs proto skalpeliu nesėkmės palaimą.