/ / /

 

mano širdis neįprastai nupiešė kalnus: palinko į postmodernizmą

o vis vien mačiau kur yra užmaskuota praraja

o vis vien atpažinau šiek tiek aptrupėjusią aukščiausią viršukalnę

girdėjau kaip muša tamtamai kaip tamtamai muša Vilniaus laiką

atskambėjo balsas: reikia keisti gyvenimo būdą

kodėl jį keisti žmogau baltu chalatu jei visur ir visada

pagal Vilniaus tamtamų ritmą taip užsispyrusiai leidaus į prarają

kad pasiekiau viršukalnę su neįkurtu Vilniumi

tai kodėl turėčiau pasukti kažkur jei viskas yra prieš akis

 

Gyčio Norvilo nuotrauka