Mila caespitosa

2012 m. rugsėjo 17–20 d. VDA galerijoje „Akademija“ veikė Aistės Kisarauskaitės (toliau – A. K.) fotografijų paroda „Still life“, kurioje autorė pateikė nufotografuotus natiurmortus iš Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos. Apie parodą rašė Erika Grigoravičienė („Tradicija“, „7 meno dienos“, 2012 09 28) ir Vaidilutė BrazaKupstinė milė. VJVDM metodinė priemonėuskaitė („Kelionė pari­biais, žaidžiant šaradas“, „Kultūros barai“, 2012, Nr. 9). Šiuose tekstuose yra teiginių, neatitinkančių tikrovės.
Tekstų autorės teigia, kad nufotografuoti natiurmortai – nepakeisti. „Šie natiurmortai 2010–2012 m. fotografuoti J. Vienožinskio ir M. K. Čiurlionio dailės mokyklose. Jie buvo skirti vaikų piešimo ir tapybos uždaviniams. Nekoreguoti, netvarkyti, visi tokie, kokie buvo rasti klasėse“, – parodos pristatyme rašo autorė. Tai melas. Jie pakeisti. Šiuo atveju pakeitimu reikia laikyti tik dalies metodinės mokymo priemonės rodymą, atmetant jos teorinę dalį. Taip pat – fragmentuojant, dirbtinai apšviečiant. O kur dar galimi specialieji kompiuterinių programų efektai. Pakeitimu laikome ir dalies mokyklos natiurmortų pakeitimą, atrenkant apgriautus, užfiksuotus ne mokymo proceso metu, arba galimai pačios fotografės „atbula ranka“ užkliudytus natiurmortus. Kada, kaip ir kur A. K. fotografavo, lieka nežinioje. Į vieną mėšlo krūvą sumetamos net trys institucijos – VDA, VJVDM, NMKČ – sąmoningai nenurodant nei mokyklų, nei pedagogų, niveliuojant jų skirtumus, pobūdį, funkciją. Palyginti – „Kokia graži moteris, tačiau koks šlykštus spuogas pūpso jai ant smakro. Ir prifotografavau tų spuogų daug, ir nesvarbu, ant kurios moters smakro jie yra išdygę. Visos jos tokios. O iš labai arti juk matosi tik spuogas…“ (apie detalės ir visumos santykį).
Kitas kaktusas.  VJVDMPateikiame keletą konkrečių pavyzdžių. Jono Vaitekūno metodinė priemonė (natiurmortas), naudotas 2011/12 mokslo metų VJVDM suaugusiųjų skyriaus 1 kl. moksleiviams (šiame skyriuje mokosi ne jaunesni kaip 18 metų asmenys), aiškinant apie komponuojamų daiktų, objektų „sukauptumą“ (t. y. objektų grupė, sukaupta į  monumentalią visumą), paveikslo svorio centrą ir „aukso pjūvio“ apskaičiavimą. Pamokos metu ta pati daiktų grupė keletą kartų perstatoma (perkomponuojama), aiškinant fragmento specifiką ir abstrakcijos prigimtį. A. K. fotografijoje matomas natiurmorto sukauptumo momentas, kartu aiškinant Giorgio Morandi kompozicinį metodą.
Apie profesoriaus Arvydo Šaltenio natiurmortą su mašinos durimis ir kosmosu – jis naudojamas VDA Tapybos katedros II kurso studentams. Tiek savo forma, tiek turiniu jis yra itin „šalteniškas“. Monumentalios konstrukcijos, turtingas spalviškai, daugiaplanis, turintis neįkyrią, bet aiškią siužetinę liniją. Galime patvirtinti, kad A. Šaltenio ir J. Vaitekūno natiurmortai fiziškai nepakeisti, jei turėsime omenyje fizinę daiktų išdėstymo tvarką. Tačiau pažeistas natiurmorto ir jo teorinės dalies vientisumas. Be savo teorinės dalies natiurmortas netenka visumos.
Iš Aistės Kisarauskaitės parodos „Still life“Iš Aistės Kisarauskaitės parodos „Still life“Taigi A. K. fotografijų ekspoziciją ir ją lydinčius straipsnius laikome darnia šmeižto akcija. Juolab, žinome, kad straipsnių autorės (pagal mokyklos apsaugos sistemų duomenis) nesilankė VJVDM ir nematė A. K. „nepakeistos“ natūros. Kaltos lieka VJVDM budinčios valytojos, prietemoje pražiopsojusios „pašalinį asmenį teritorijoje“… Stebina ir gerbiamų straipsnių autorių naivumas. Juk fotošopo eroje kandidatų oda itin lygi, o leninai yra visa galva aukštesni už kitus bolševikus, kuriuos kartais vienija skirtingi tikslai. A. K. turi vienus tikslus, o valdžios institucijų, prižiūrinčių VJVDM metodikos „moralumą“, „higieną“ – kiti tikslai. Šiuo atveju A. K. ir Didžioji institucija „netyčia“ galėtų iššauti iš to paties automato vamzdžio. Tik vienas – įsidėjęs trasą rodančią kulką, o antrasis – išcentruotą, kuri keičia kryptį net nuo žolės stiebo virptelėjimo. Ji, pataikiusi, tarkime, į kulną, gali išlėkti pro smilkinį.
VJVDM Tapybos sekcijos emociškai aprėpiamą zoną teigiame esant menininko – mokytojo prigimtinių teisių (jas deklaruoja ES normos) bastionu institucijos viduje ir galime siūlyti mokiniams tapyti kad ir kupstinę milę (lot. – mila caespitosa, o E. Grigoravičienės terminais tariant, „daugiafalį kaktusą“) ir drąsiai teigsime augalo prigimties ir meninės formos nekaltumą.
Atskira tema – LATGA požiūris į metodinės priemonės intelektinę nuosavybę, liaudiškai (meniškai) tariant – į galimai „nuvagintą“ daugiafalį kaktusą.

VJVDM Grunto laboratorija:

Vygantas Paukštė, Jonas Vaitekūnas, Vytautas Dubauskas, Violeta Laužonytė, Linas Liandzbergis, Eglė Gineitytė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Lida Dubauskienė, Eglė Vertelkaitė, Birutė Zokaitytė, Vida Sevrukienė, Antanas Kristupas Šaltenis


* Kupstinė milė – kaktuso rūšis.

Draugai