Stanislovas Žvirgždas. Iš fotografo užrašų (12)

„NSO, 3“

Leningrade (dabar Sankt Peterburge) 1983 m. svečiavomės pas Alinos draugę. Aš tuo metu žavėjausi fotomontažais ir buvau sumanęs padaryti keturių fotografijų ciklą NSO apie neatpažintus skraidančius objektus. Važiuodamas metro pastebėjau vienoje stotyje man tinkantį interjerą, bet tąkart nebuvau pasiėmęs reikiamo fotoaparato. Kitą dieną atvažiavome į tą stotį, palaukiau, kol keleiviai išsiskirstys, ir panoraminiu fotoaparatu „Horizont“ nuspaudžiau keletą kadrų. Būčiau fotografavęs dar, bet pasibaigė juosta. Vos spėjau pakeisti juostą, kai prie mūsų prišoko dvi senyvo amžiaus moterys, tikros stalinistės – užsienio šnipų gaudytojos ir pradėjo šaukti, kad metro fotografuoti draudžiama. Klausiu, kur yra koks ženklas ar užrašas, kad fotografuoti negalima. Joms tai nė motais, reikalauja, kad atiduočiau juostą, nes pakvies miliciją. Supratau, kad neatstos, atidariau fotoaparatą, ištraukiau ką tik įdėtą, dar nefotografuotą juostą ir joms atidaviau. Moterėlės ją pasičiupo ir nuėjo. Tuo metu atvažiavo traukinys ir mes išvykome. Reikiamus kadrus aš jau turėjau kitoje juostoje ir, sugrįžęs į Vilnių, panaudojau sumanytam fotomontažui. Kartais sekasi, kai seni žmonės neišmano fotografijos.

 

Stanislovas Žvirgždas. Iš fotografo užrašų (12)
Stanislovas Žvirgždas. „NSO, 3“, 1983

 

„Vilnios pakrantė, 2“

Kartais fotografui už fotografavimą tenka ir susimokėti. Ankstyvą 2007 m. rytą fotografavau prie Vilnios. Buvau sugalvojęs kurti peizažą-triptiką „Vilnios pakrantė“. Nufotografavau dvi dalis ir patraukiau fotografuoti trečiosios. Netoli galerijos „Galera“ per Vilnią buvo permestas itališko stiliaus baltas tiltelis, o netoliese ant nutiesto per upę lyno kabojo plačiai sparnus išskėtęs baltas paukštis. Būtent jis ir turėjo būti užfiksuotas centrinėje triptiko dalyje. Atvažiavau dviračiu prie tiltelio, nuo kurio ketinau fotografuoti. Žiūriu, o pačiame tiltelio viduryje sėdi linksma studentų kompanija ir gurkšnoja alų. Šalia stovi dėžė su tuščiais alaus buteliais. Pasisveikinu ir sakau: „Vaikinai, gal trumpam užleisite man vietą, noriu nufotografuoti tą baltą paukštį.“ Vienas studentas ir sako, kad už vietą turėčiau susimokėti. Klausiu – kiek. Jis pagalvojo ir pasakė kainą – visiems po butelį alaus. „Gerai, štai jums dešimt litų.“ Jis paėmė pinigus ir visa kompanija nuskubėjo į parduotuvę. Tiek juos ir temačiau. Oras buvo puikus, apšvietimas tinkamas, tad nieko nelaukdamas nuo tiltelio vidurio padariau reikiamą fotografiją ir nuvažiavau savais keliais.

 

 

Stanislovas Žvirgždas. Iš fotografo užrašų (12)
Stanislovas Žvirgždas. „Vilnios pakrantė, 2“, 2007

Draugai