Jauna grafikė Shaltmira pyksta, kai girdi žmones sakant, esą Lietuvoje nieko nevyksta. „Reikia klausti, kas konkrečiai yra ir ką turim. Reikia parodyti jaunam menininkui tą atkarpą, tą kelią, kurį jis turi nueiti nuo Akademijos iki garsiausių pasaulio galerijų.“ Nespalvotus Shaltmiros piešinius ir komiksus sunku su kuo nors supainioti. Vienas jūsų piešimo žanrų – komiksai. Kaip pradėjote juos piešti? Juk komiksai nėra masinis reiškinys. Sakantiems, kad Lietuvoje nėra gausaus komiksų pasirink...
2014 m. rudenį grupė Lietuvos skulptorių pristatė savo kūrybą Berlyne, tęsdami prieš keletą metų pradėtą Lietuvos ir Vokietijos menininkų bendradarbiavimo projektą. Apie tai kalbamės su projekto iniciatoriumi skulptoriumi Arvydu Ališanka. Kaip ir kada užsimezgė lietuvių ir vokiečių skulptorių draugystė? Su kokia misija šį rudenį Lietuvos menininkai keliavo į Berlyną? Viskas prasidėjo 2012 m. Guandu gamtos parke Taivanyje, Taipėjaus mieste vykusiame skulptūros simpoziume, kuriame teko dalyvau...
Aušra Jasiukevičiūtė kuria savito modelio objektus, kurių formatas ir žanras gana sunkiai nusakomi, bet kurių visumai apibūdinti labai tinka sąlyginis pavadinimas „Pasauliai". Ar tai skulptūrinės miniatiūros, ar tūrinė, didelio formato auksakalystė-juvelyrika, konstatuoti sudėtinga, o ir nesinori pedantiškai „įrėminti" sudėtingai ir be galo meistriškai sutvertų objektų, kurie ne tik kelia nuostabą, bet ir ilgam prikausto ir emocionalaus, ir racionalaus žiūrovo žvilgsnį. „Pasauliai" – itin emoc...
Aštuntajame dešimtmetyje Šiauliuose traukinių stoties rajone galėjai pamatyti savadarbiame vežimėlyje riedantį vyrą be kojų. Mano atmintyje dar nuo vaikystės įstrigę jo varymosi įnagiai, „matuojantys" šaligatvį, panašūs į dideles medines durų rankenas... Stasys Nosys – legendinė miesto asmenybė. 1926 m. kraudamas į vagonus žvyrą, jis atsidūrė po pajudėjusio vagono ratais ir neteko abiejų kojų, tačiau neprarado tvirtos valios, ryžto – sportavo, puoselėjo raumeningą kūną. Darbininkų aplinkoje ji...
Šiam prisiminimui-komentarui atsirasti yra kelios priežastys:1. Vincas Kisarauskas M. K. Čiurlionio menų mokykloje buvo mano tapybos mokytojas. Būdami jo mokiniai, 1988 m. išlydėjome mokytoją į Rasas.2. Radviliškio miesto viešosios bibliotekos parodų salėje 2014 m. rugsėjo 18 d. atidaryta Vinco Kisarausko (1934–1988) tapybos paroda.3. Radviliškio kultūros rūmuose esu surengęs dvi personalines tapybos parodas: „Tapyba Lietuvai" (2012) ir „Lietuvai" (2013). 1984 metų birželio mėnuo. Vyksta M....
GABIJA GRUŠAITĖ Lietuvoje geriausiai pažįstama savo feisbuko kartos romanu „Neišsipildymas" (2010). Tačiau ji ir aktyvi šiuolaikinio meno kuratorė. Gatvės menas (Street art) – viena svarbiausių kuruojamų sričių. Būtent dėl jo iš namų Malaizijoje ji trumpam grįžo į Vilnių. Rugsėjo pradžioje Gabija kartu su bendraminčiais antrą kartą organizavo festivalį „Vilnius Street Art". Bendraudama su tarptautine gatvės menininkų bendruomene ji šią meno rūšį pažįsta geriau nei daug kas Lietuvoje, kur „gatvės...
Prieš daugiau nei dvidešimt metų Alfonsas Andriuškevičius viename žinomiausių savo tekstų chirurgo tikslumu padalijo lietuvių tapybos „kūną" į dvi dalis, t. y. į „dienos" ir „nakties" tapybą. Pamenate, „nakties" tapytojams priskyręs įvairių kartų lietuvių menininkus – Valentiną Antanavičių, Joną Gasiūną, Arvydą Šaltenį, Šarūną Sauką, Vincą Kisarauską, Mindaugą Skudutį ir daugelį kitų, jis rašė, kad gana skirtingą jų kūrybą labiausiai vienija antropomorfiniai vaizdiniai, perteikti ekspresionist...
Gatvės menas tarpsta tarpuose. Tarp meno liaudžiai ir liaudies meno. Galima sakyti, kad tai abiejų suma, kurios tikroji vertė (ar devalvacija) paaiškės po metų. Tai šiuolaikinis urbanistinis menas, internacionalinis savo forma ir turiniu. Net ir vadinasi „Vilnius street art", nors man gatvės personažai ir pavadinimai arčiau kūno. Kiekviena(s) sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį. Taigi praūžė, pradundėjo antrasis Vilniaus gatvės meno festivalis, kurį organizavo Ūla Ambrasaitė, jai talkino Au...
Cooltūrisčių įspūdžiai iš Raumos Baltijos bienalės Raumos Baltijos bienalės vyksta nuo 1977 metų. Nuo 1985-ųjų jose dalyvauja visos Baltijos šalys, o nuo 1990 m. jas kuruoja skirtingi kuratoriai, pasirenkantys aktualias temas. Šios parodos atveria keleto dešimtmečių kultūrinės ir socialinės kaitos bei Baltijos šalių šiuolaikinio meno raidos perspektyvą. Jose akcentuojamos ekologinės ir aplinkosaugos problemos, individo ir bendruomenės sąveika. Raumos bienalė svarbi kaip Baltijos šalių šiuo...