Ilona Janulienė

Ilona Janulienė
Ilona Janulienė.
Mindaugo Milašiaus-Montės nuotrauka

Ilona Janulienė

 

 

Migracija

nuo medžio link medžio

virve zujo skruzdės

 

jomis aplipę

skalbinių segtukai

plaukė lyg pilnos

bėglių valtelės

 

kuo sena kriaušė

geresnė už

kerpėtą slyvą

 

ar tenais laukia

kąsnis saldesnis

 

pernai kriaušikės it

špygos tebuvo

o va slyvienė!...

 

 

Pietų metas. Vilnelė. Sereikiškių parkas

Ant kranto stora

susivėlusi varna

šaižiai beplyšaudama

plyšta pusiau.

– – –

Šitiek ančių, o duoną

                          nuplukdo vanduo...

– – –

Šachmatų lentą traukia vyrai.

 

Varnas tupia ant balto

        karuselės arkliuko.

 

Laimės juodieji?

 

 

sms

vėluosiu.

prilipau prie grindinio

prospekte po liepom

 

*

tarp krūtų sustingęs

uodas kraugerys

nė zyst

 

*

suprunkščia arklys

pasiklydęs rūke, sodas

pilnas krituolių

 

*

takas, atvedęs

į kapines, čia ir

baigiasi

 

*

juoda katė

slenkanti Vilnelės pakraščiu

nepereis kelio undinėlei

 

 

Apleistas miestas

Čia metų metais niekas neužklysta.

Tik voverės. Tik mes.

 

 

Vėjas Šiaurės

tu myli vėją

bėgantį

medžių viršūnėmis

 

aš myliu medžius

nešančius vėją

– – –

tartum antis suklaksi

anga vonios kambary

 

šaldytuvas pritardamas

apsimeta Borėjum

– – –

mūsų kojos įaugusios

į pavargusį grindinį

 

– kirsti?

– kirskite

– skrisit?

– – –

skriskite

 

 

lekiant greitkeliu skamba Joe Dassin

balsas etery klausia

qu’est-ce que c’est?*

 

qu’est-ce que c’est...

atkartoju lyg aidas

 

qu’est-ce que c’est?

 

qu’est-ce que c’est...

mušu delnu į taktą

 

galvoju – ir kas gi

yra mirtis

 

qu’est-ce que c’est?

qu’est-ce que c’est...

 

jei aš

dar klausausi

 

atkartoju

lyg aidas

 

mušu delnu

į taktą

– – – – – – – – –

koks plonytis punktyras

tarp greitkelio juostų

 

* qu’est-ce que c’est  (pranc. k.) – kas tai yra

 

 

kurmio gaudymas

atostogaudama

kaimo sodyboj

gavau

man, kaip miestietei,

labai keistą užduotį:

kas rytą patikrint

darže įkastą juodą

vamzdelį (karstelį)

 

taigi,

jau kelintąkart iš eilės

rimtu veidu,

nupurčius nuo spąstų

žemes

atsakingai pareiškiu:

„vėl nieko nėra!“ 

 

atgal užkasu taip,

kad joks kurmis tenai

niekada neįlįstų

 

 

kaitra

(pa)lūžo

verandoje

pa(s)merktas

lubinas

 

barnis

tavo balsas piktėja

ir nusmailinti žodžiai

taikosi tiesiai gerklėn

 

cvakt!

tavo ietys aštrios

 

cvakt!

kaip gyvatė skaudžios

cvakt!

nuodų neiščiulpt

Draugai