Kinas


Kiekvienas „Kino pavasario" žiūrovas galėtų sudaryti privatų savo peržiūrų sąrašėlį, parašyti rekomendacijų dienoraštį, pasidalyti savo įspūdžiais ir nusivylimais iš šio grandiozinio filmų maratono, kultūrinio vaizdų vulkano, poros savaičių intensyvios eterio estafetės. Antai didžiausias šalies naujienų portalas įsteigė net atskirą rubriką lankytojų recenzijoms. Kad tik būtų, kas girdi ar skaito. Pats šįsyk apsiribosiu nuostabą sukėlusiu filmu „Stokeriai" (Stoker, 2013), kurio pasaulinė premjer...


Nesuprantu, kodėl „Elito kinas“ rodomas taip vėlai. Ar negalėtų jo pradėti 21 val. ar bent jau 21.30, kaip kad buvo anksčiau. Negi elitinis žiūrovas turi aukoti valandą miego vien todėl, kad mažiau elitiniams kultūros vartotojams prieš tai privalu įkišti porą naftalininių laidelių?Gerai, kad bent „Durys atsidaro“ ne vidurnaktį. Kai pernai tas duris nuolat varstė, buvo aišku, kad laidos kūrėjai ieško originalaus požiūrio, savito stiliaus ir būdo pritraukti kuo daugiau auditorijos. Bet į sezono pa...


Per LRT televiziją „Sveikinimų koncertas" dainuoja: „Seneliai kelia koją... Namai tokių linksmybių dar nematė..." Mano namai dar nebuvo matę šeštadieninių linksminamųjų lai­dų. Lietuvos humoro žiūrovus ten prievarta suvarė ir laikė uždarytus. Televizorius šventę rodo dvi valandas, šventėje „Juokis" (LRT) pusnuogės pagyvenusios moteriškės kilnoja kojas ir visaip kitaip žargosi. Joms labai linksma, žiūrovų salėje tyla, lyg ji būtų tuščia, bet ne –­ visos vietos užsėstos žmonių šaltais brežneviškai...


Pavadinimai – dėl savo išskirtinio santykio su potencialiais literatūros kūrinio, filmo ar bet kokio kito pranešimo adresatais – yra įpareigojantis dalykas. Viena vertus, jie, be abejo, turi atlikti tam tikro masalo vaidmenį, t. y. tiek savo forma, tiek turiniu sugebėti patraukti dėmesį ir sudominti. Kita vertus, jų paskirtis numato informatyvumą, vadinasi, jie privalo būti ir gana reprezentatyvūs, kad būtų įmanoma susidaryti tam tikrą nuomonę apie pranešimą dar prieš bandant jį įsisavinti. Todė...


Spalio 7 d. V. Putinui sukako 60 metų. Tą dieną Rusijos NTV parodė filmą apie Vladimiro Vladimirovičiaus žmogišką kasdienybę. Ryte – sporto salė su daugybe raumenis lavinančio inventoriaus, po to karšto ir šalto vandens baseiniukai, jau normalus plaukimo baseinas ir pusryčiai prie apskrito ir balto, sakyčiau, „ang­liško“ pusryčių stalo. Herkuleso košė iš šilumą sulaikančio puodelio, kokie penki maži žali kiaušiniai, plūduriuojantys stiklinėje, fermentinis supjaustytas sūris, uždengtas celofanu...


Naujas LNK serialas „Kriminalistai" yra KITOKS nei mūsų ankstesnieji „meksikietiški" televiziniai opusai. Ne tik dėl to, kad tai mentų, o ne šeimynėlių šiokiadieniai. Kas savaitę kūrybinės grupės išspaudžiamas ir iki mūsų atriedantis dar šiltas kiaušinis (parodytos keturios serijos, o šiuo metu filmuojama 8–9) iš tiesų yra išperėtas ir lietuvių, ir lenkų. Baisiai populiaraus, šimtaserijinio lenkų serialo „Kryminalni" scenarijus tiesiog išverčiamas į lietuvių kalbą, matyt, švelniai adaptuojamas...


Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris" šiemet rengiamas jau aštuonioliktą kartą. Tokį simbolinį amžių jis pasitinka ne tik atitinkamai užaugęs, sutvirtėjęs ir okupavęs jau visas kino centro „Forum Cinemas Vingis" sales, bet ir apsidraudęs (pagrindinis festivalio partneris – ERGO Lietuva) bei užsibrėžęs naujų ambicingų siekių (šiemet festivalio lankytojams siūloma 16 programų, pretenduojančių apžvelgti kone visas per metus sukurto neholivudinio kino sritis – nuo dėmesio vertų de...


1963 m. kovo 13 d. Vilniuje, paneryje, K. Požėlos gatvės gyvenamajame name tarp A. Vienuolio ir Komunarų g., buvo atidarytas dviejų salių kino teatras „Planeta“. Tą pavasarį Neris tikrai plaukė į tą pačią pusę, per Žaliąjį tiltą (kiek įstengiu prisiminti, visai tuomet ir ne žalią, bet su panašiom apšvietimo lempom – pasitikrinkim Algimanto Kunčiaus nuotraukose) atriedėdavo ir nuriedėdavo kur kas daugiau sunkvežimių, tačiau tokio transporto konvejerio, kaip dabar šiame „žiedelyje“ su kuklia pu...


Režisierius Sacha Gervasis (dokumentinis filmas apie metalo grupę „Anvil! The Story of Anvil“, 2008)  ėmėsi neįprasto ir atsakingo darbo –­ 1990-aisiais išleistos Stepheno Rebello knygos „Alf­red Hitchcock and the Making of Psycho“ ekranizacijos. Ši knyga išsiskiria iš gausybės kitų populiarių knygiūkščių apie garsenybes, jų prabangius gyvenimus, miegamuosius, šlovę ir blizgučius. Joje apgalvotai, puslapis po puslapio skleidžiasi istorija apie daugybę atgarsių sulaukusio siaubo filmo „Psich...


Visai apsidžiaugčiau, jei kas įtikinamai paaiškintų, kodėl ilgainiui ima nervinti visos kartotės. (Vakarų kultūros psichozė? Samsaros ratas?) Nuolatos norisi naujų įspūdžių, o dėl to nei sveikatos, nei draugų nepadaugėja. Jau ne vieną kartą priėjau ribą, kada teko šnekėtis su savimi: „Raminkis, negali žmonių vertinti kaip kokių meno kūrinių. Jie kartojasi, tu kartojiesi, tai normalu.“ Ir tuo pačiu kažkodėl gera (gal turėtų irgi nervinti?) išgirsti, kad danų režisierius Thomas Vinterbergas grįžo ...


Draugai