Šio kino ciklo tikslas – apžvelgti bei pristatyti svarbesniuosius garsaus ispanų režisieriaus P. Almodóvaro filmus, paieškoti juose dominuojančių motyvų, simbolių, personažų ir jų transformacijų, pasakojimo struktūrų atsikartojimų. Savaime suprantama, kad išsami ir visapusiška kino pasakojimų analizė keliuose straipsniuose neįmanoma, tačiau siekiama pateikti bendrojo pobūdžio panoraminį vaizdą. Režisierius yra sukūręs, parašęs scenarijus, pats vaidinęs daugiau kaip 20-yje filmų, kuriuos, siekia...
Apie autizmą ir politinį radikalizmą. (Liubov Arkus. „Antonas čia šalia". Dokumentinis filmas, Lietuvoje rodytas Kino pavasaryje, VDFF) (...) Antonas Charitonovas – vienu metu itin populiaraus ir platinto internete rašinio „Žmonės" autorius. Tai buvo gana beprotiškas, tačiau jaudinantis tekstas, parašytas tuomet dar 12-mečio berniuko autisto. Dabar berniukas ne tik nustojęs rašyti, bet ir kalbėti. Režisierė Liubovė Arkus su savo operatoriumi surado jį ir ėmė filmuoti. Iš pradžių – vaikų autis...
Nuo birželio 8 dienos Lietuvos televizija rodo Europos futbolo čempionatą, vykstantį Lenkijoje ir Ukrainoje. Reklama – kaip ir per kiekvieną didesnį sporto renginį – šaukia: „Koks čempionatas be naujo televizoriaus!", tyliai mintyse sakau: „Geras", nes ne nuo televizoriaus priklauso čempionatas, sėdu priešais seną TV imtuvą ir man nerūpi TEO ir kitų retransliuotojų kovos dėl lemiamų rungtynių transliacijos raiškiuoju formatu (HD), nes kineskopas rodo labai ryškiai. Bet apie vaizdą nekalbėsiu...R...
Kelios pastabos apie kičą šiuolaikiniame religiniame kine Pabaiga. Pradžia 24 numeryje Bendra religinio kino vidutiniškumo tendencija, žinoma, nepaneigs fakto, kad retkarčiais sukuriami ir tikrai autoriniai filmai, nepripažįstantys privalomųjų schemų. Vieniems priklauso kičinė, bet jaudinanti Jerzio Łukaszewicziaus „Faustina", kitiems – nepaprastai turtingas reikšmių Martos Mészáros „Septintasis kambarys", pasakojantis apie Edith Stein likimą. Abu pastatyti 1995 metais, o juos palyginus, geri...
Šiemet kino šventė atsėlino iš pasalų ir įsirangė tarp importinių svečių, uždelstų darbų ir rudeninių virusų, todėl nuosekli filmų atranka virto veikiau atsitiktiniu sėkmės reikalu. Bet taip žaidimas darosi įdomesnis – nei išankstinio nusistatymo, nei favoritų, tik plačiai atmerktos akys. Ir taip prasideda mano „Scanorama".Kažkada leptelėjau, kad mano asmeninis demonas tikriausiai būtų panašus į apžėlusį benamį, kuris sėdėtų sau visas lipnus ir lipšnus tamsoje ant lovos kampo. Kažką panašaus sut...
„Adelės gyvenimas. I ir II skyrius" (La Vie d'Adèle, chapitres 1 & 2, rež. Abdellatifas Kechiche) – tai filmas apie keletą paprastos merginos Adelės gyvenimo tarpsnių, kurie šiaip jau būdingi dažnai žemiškajai kelionei: apie pirmąją didelę meilę ir apie tą keistą būvį, kuris ištinka jai anksčiau ar vėliau lemtingai pasibaigus. Kas filmą matė, žino, kaip kas buvo Adelės gyvenime. Kas nematė, tegu dar pažiūrės, nes jeigu ne pati Adelės istorija, tai bent kinematografinis jos vaizdinys dėmesio...
Šiandien aš vienas. Vieversys su Geniu nunešė spaudą. Bunkeryje radijas groja kažkokią prancūzišką šansonetę. Buvau išlipęs į lauką. Aplinkui gili tyla. Vėl prasidės mėnesienos. Šiandien mėnulis jau pjautuvo dydžio. Ar gali kas įsivaizduoti, kad viduryje šitų laukų yra bunkeris, kuriame radijas groja prancūzišką dainušką?... Dzūkas Kaip nesmi poetas, lyginimo lenta, cirko akrobatas, santechnikos ar savo burnos higienos priežiūros specialistas, lygiai taip nesmi ir kino kritikas. Bet vargu b...
Aš neklausysiu, nes tu klausaisi už mane Savaitgaliais lietuviški televizijos kanalai transliuoja net kelias muzikines laidas, kurias sieja ne tik panašus transliacijų laikas, bet ir formatas. Tai konkursai, kuriuose rungiasi įvairūs muzikos atlikėjai (tikėtina, populiariausi yra vokalistų konkursai), o jų pasirodymus komentuoja ir vertina dažniausiai iš šios srities žinovų sudaryta komisija. Nors komisija tarsi ir neturėtų būti šių laidų traukos objektas, tačiau, kad ir kaip paradoksalu, kai k...
Man labai patiko, kai rašytojas Alvydas Šlepikas pasakė, kad jo nauja knyga „Mano vardas – Marytė" gal patiks vaikams ir moterims. Panašų jaunojo žiūrovo adresatą kukliai, bet tvirtai nurodė ir režisierius Audrius Juzėnas, nufilmavęs „Ekskursantę". Abu kūrinius stilistiškai galima priskirti vienam žanrui – „trumpų distancijų" pasakojimui – nepaisant meninio nepretenzingumo, lakoniškumo, netgi negilumo, pasiekiančiam skaitytojo ir žiūrovo širdį. (Be to, tikėkimės, kad kinematografišką „Marytę...
Nuo ko prasidėjo filmas „Turino arklys"?Vieną 1985 metų vakarą teatro scenoje mano scenaristas László Krasznahorkai skaitė savo kūrinius, ir aš ten taip pat buvau. Paskutinis fragmentas buvo tas trumpas tekstas, kuris tapo filmo prologu. Istorija apie tai, kaip F. Nietzsche verkdamas apkabino Turino aikštėje arklį, mušamą šeimininko, o paskui išėjo iš proto ir su niekuo nesikalbėjo 11 metų, iki pat mirties. László tekstas baigėsi žodžiais: „Kas atsitiko su tuo arkliu?" Klausimas mane sujaudin...