Aušros Barysienės nuotrauka

 

Literatūrinė intervencija į Carlo Goldoni pjesės „Vasarotojų nuotykiai“ (1761) antrojo veiksmo aštuntą sceną.

 

Veikėjai (tie patys kaip C. Goldoni pjesėje):

Filipas, senas linksmas miestietis

Džiačinta, Filipo duktė

Leonardas, Džiačintos gerbėjas

Viktorija, Leonardo sesuo

Ferdinandas, veltėdis, dykaduonis

Guljelmas, Džiačintos gerbėjas

Sabina, senutė, Džiačintos teta

Konstanca, kaimynė

Rozina, Konstancos dukterėčia

Toninas, paikas jaunutis Rozinos gerbėjas

 

Veikėjai (išskyrus Filipą, kuris ateina vėliau) susirinkę ne C. Goldoni pjesės jaukiame vasarnamyje, o dideliame priimamajame, prie didelių svarbių durų, už kurių nori patekti. Stoviniuoja, šiek tiek stumdosi. Džiačinta organizuoja priėmimą tarsi sekretorė-edukatorė.

 

DŽIAČINTA: Suprantu, kad visi turite klausimų ir norite juos užduoti. Suprantu, kad, kaip visada, patekti norite visi. Bet jūs turbūt irgi suprantate, kad ir šiandien visų nepriims. Ką priims, tą priims. Galbūt. Jei pasiseks. Gerai – jei mes vieni kitus suprantame, suformuokime eilę. Tam reikia pasiskirstyti vaidmenimis. Mister „Meilę sapnavau“ [rodo į Leonardą], Mister „Tavo akys“ [rodo į Guljelmą], Mister „Ar mylėtum“ [rodo į Ferdinandą], Mister „Ko man nesakei“ [rodo į Sabiną], Mister „Neparodai“ [rodo į Roziną], Mister „Į saldumą“ [rodo į Viktoriją], Mister „Tai kur namai?“ [rodo į Konstancą] ir Mister „Visaip man reik“ [rodo į Toniną].

TONINAS: Kodėl aš „Visaip man reik“?

FERDINANDAS: Nes jūs LGBTQ plius.

 

Kažkas suprunkščia

 

FERDINANDAS: [pamėgdžiodamas dainuoja] „Atvertos mano durys!“

TONINAS: Kodėl negalim patys vardų išsirinkti?

DŽIAČINTA: Jau bandėm anksčiau, ir patys puikiai žinot, kad nepavyko. Visada visi susiginčija, nes visi nori būti „Drobe“. Dabar aš parenku vardus, ir viskas. [Toninui] Džiaukitės, kad ne „Namo“.

LEONARDAS: Aš irgi nenoriu būti „Meilę sapnavau“. Net nepateko į finalą.

SABINA: Taigi daug kas nepateko.

LEONARDAS: Ne tik nepateko, bet išvis paskutinėj vietoj liko.

TONINAS: „Visaip man reik“ dar labiau nepateko. Klausykit, gal aš geriau būsiu „Luktelk“, bent jau tik­ram konkurse dalyvavo. Visai gerai skamba – „Luktelk, luktelk!“.

DŽIAČINTA: „Luktelk“ gi pernai buvo. Mes čia apie tai, kas svarbu šiandien. Būsit „Visaip man reik“, ir baigta.

ROZINA: Aš, pavyzdžiui, net ne Mister, ir tai nieko nesakau.

GULJELMAS: [Toninui] Koks jums skirtumas, kaip vadintis? Kam rūpi, ar jūs „Visaip man reik“, ar „Namo“, ar „Lalala“?

TONINAS: Jo, bepigu jums kalbėti, kai jūs pats – „Tavo akys“. Jeigu jums atrodo, kad būti „Visaip man reik“ nieko tokio, tai gal pasikeičiam? Norit?

DŽIAČINTA: Niekas su niekuo nesikeičia! Čia ne social­demokratų suvažiavimas. Paklausykit, pone „Visaip man reik“. Čia yra tik du keliai: my way or the highway! Tai kurį renkatės?

TONINAS: Gerai jau, gerai. Kam čia tos dramos. Galiu būti „Visaip man reik“, tik žaidžiam greičiau.

SABINA: Akvariumą, akvariumą!

TONINAS: Kodėl akvariumą?

 

Atneša akvariumą, pilną fantų.

 

DŽIAČINTA: [Toninui] Jūs pirmą kartą? [Visiems] Žaisime „Klausimus“. Kaip žinote, kalbėti galima tik užduodant klausimą. Kas pasako teiginį, ima fantą. Jei surenkat tris fantus, iškrentat iš eilės.

 

Džiačinta sustato veikėjus į eilę: Viktorija, Konstanca, Toninas, Guljelmas, Leonardas, Sabina, Ferdinandas, Rozina. Paskutinė eilėje (Rozina) pradeda ir kalba stovinčiajam priešais, kuris paskui kalba stovinčiajam ar stovinčiajai priešais save, ir taip toliau, tarsi perduodant estafetę. Pirmasis (-oji) eilėje kreipiasi į eilės galą.

 

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Bet kam tada mums būt kartu, jei su tavim jaučiuosi tokia vieniša?“

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Sabinai] „Ar liktum?“

SABINA Ko man nesakei: [Leonardui] „Kaip aš po vieną minioje?“

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Guljelmui] „Bet kodėl man šiandien taip sunku kvėpuot?“

GULJELMAS Tavo akys: [Toninui] „Tavo akys mato skausmą!“

DŽIAČINTA: [Guljelmui] Ne klausimas! Prašom baudos fantą iš akvariumo.

 

Guljelmas nepatenkintas ima fantą iš akvariumo.

 

TONINAS Visaip man reik: [Konstancai] „Jie manęs nesupranta: money or mama?“

KONSTANCA Tai kur namai: [Viktorijai] „Kur skraido angelai –“

DŽIAČINTA: [Konstancai] Čia ne klausimas. Baudos fantą iš akvariumo.

KONSTANCA Tai kur namai: Tai kad sako „kur“...

DŽIAČINTA: Tai sako, bet ne klausia.

 

Konstanca nenoriai ima fantą iš akvariumo.

Ateina Filipas ir atsistoja į eilės galą.

 

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui į eilės galą, garsiai] „Jei šalia stovėsiu, ar girdėsi?“

FILIPAS: [Džiačintai] O galima – aš irgi?

DŽIAČINTA: Čia klausimas?

FILIPAS: Ne, tai yra taip, tai yra ne, bet aš irgi noriu stovėti eilėje.

DŽIAČINTA: Tai dabar jūs sugalvojot! Kur anksčiau buvot? Na, gerai. Būsite Mister „Namo“. Jūs – devintas eilėje.

FILIPAS Namo: [Rozinai] „Kur kvepia arbata?“

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Kada dar susitiksime per klaidą?“

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Sabinai] „Ar mylėtum tu mane?“

SABINA Ko man nesakei: [Ne Leonardui, o atgal Ferdinandui] „Kaip nuryti vaistus, tavus melus turėjau –“

DŽIAČINTA: Čia iš tikrųjų ne klausimas, jūs žodžius sukeitėt vietomis! Prašom nesukčiauti!

SABINA Ko man nesakei: Taigi klausia, kaip nuryti vaistus...

DŽIAČINTA: „Nuryti kaip vaistus“. Nesiskaito. Neklausia. Fantas!

 

Sabina nepatenkinta ima fantą iš akvariumo.

 

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Guljelmui] „Gal pagaliau išgirskim, ką kuždės širdis?“

GULJELMAS Tavo akys: [Toninui] „Tuščios kalbos tik didina ugnį.“

DŽIAČINTA: Ne klausimas! Baudos fantas!

 

Guljelmas ima fantą iš akvariumo.

 

TONINAS Visaip man reik: „Aš mamą savo myliu ir ji mylima.“

DŽIAČINTA: Na argi čia klausimas? Baudos fantas!

 

Toninas ima fantą iš akvariumo.

 

KONSTANCA Tai kur namai: [Viktorijai] „Tai kur namai?“

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui į eilės galą, garsiai] „Jei kampe stovėsiu, ar matysi?“

FILIPAS Namo: [Rozinai] „Kur akimirka verta?“

ROZINA Neparodai: [Filipui] „Gal pats suprasi?“ [susigaudo, kad ne tam atsakė, tada Ferdinandui] „Gal pats suprasi?“

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Sabinai] „Kas, jeigu aš pasikeisiu?“

SABINA Ko man nesakei: [Leonardui] „Ko man nesakei, kad atleisi manas akis?“ [Suabejoja] „Atleisi akis“?

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Guljelmui] „O galbūt meilę sapnavai?“

GULJELMAS Tavo akys: [Toninui] „Dega namai, jie pradeda griūti!“

DŽIAČINTA: Ir vėl! Ne klausimas! Imkit baudos fantą.

     

Guljelmas ima fantą iš akvariumo.

 

TONINAS Visaip man reik: „Ekrane Eurovision ir sėdi šeima.“

DŽIAČINTA: Kur čia klausimas? Kur? Baudos fantas!

 

Toninas ima fantą iš akvariumo.

 

KONSTANCA Tai kur namai: [Viktorijai] „Ar suradai kas tau namai?“

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui, garsiai] „Jei kampe stovėsiu, ar guldysi?“

FILIPAS Namo: [Rozinai] „Kur ilgis ir laukia?“

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Ką apleidai taip aklai?“

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Sabinai] „Jeigu neliks to geismo?“

SABINA Ko man nesakei: [atgal Ferdinandui] „Skaudančius sielos plyšius mano dėmesiu apsiūti bandei.“ [Leonardui] Gal?

DŽIAČINTA: Na argi čia klausimas?! Vėl sukčiaujat. Fantą!

SABINA Ko man nesakei: Bet juk sakiau „gal“...

DŽIAČINTA: Jokių „gal“.

 

Sabina ima fantą iš akvariumo.

 

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Guljelmui] „Kai skirtingi mudviejų jausmai –“

DŽIAČINTA: Ne klausimas!

LEONARDAS Meilę sapnavau: Tai yra – kaip skirtingi!

DŽIAČINTA: Viskas, per vėlu! Fantą!

 

Leonardas ima fantą iš akvariumo.

 

GULJELMAS Tavo akys: [Toninui] „Iš akių į didžiausią liūtį –“

DŽIAČINTA: [Guljelmui] Jūs tikrai nė vieno klausimo neturite?

GULJELMAS Tavo akys: Na ne, neturiu...

DŽIAČINTA: Palaukite! O kodėl jūs vis dar čia? Jau turite tris fantus, ir vis dar čia? Lauk!

 

Guljelmas įsižeidęs išspūdina iš eilės.

Eilėje lieka aštuoniese.

 

TONINAS Visaip man reik: „Negali patikėti, kad esu jau čia –“

DŽIAČINTA: [Toninui] Jūs irgi! Jums jau trečias kartas.

TONINAS Visaip man reik: Bet aš dar nebaigiau...

DŽIAČINTA: Neturite šansų pabaigti.

TONINAS Visaip man reik: Visada taip. „Vaikystėje man sakė, kad aš UFO...“

DŽIAČINTA: Rimtai?

TONINAS Visaip man reik: „Kiekvieną menką klaidą jautėm šiknom.“

DŽIAČINTA: Kaip jūs čia kalbat, nepraustaburni, kaip jums ne gėda? Eikit.

     

Toninas nepatenkintas pasitraukia iš eilės.

Eilėje lieka septyniese.

 

TONINAS Visaip man reik: [nueidamas pašaipiai dainuoja] „Atvertos mano durys, dega man žalia! Kol kūnas nesurūgo, skrisiu aš iš čia!“

DŽIAČINTA: Nesurūgo? Kūnas nesurūgo? Kas jam? Skriskit, skriskit!

KONSTANCA Tai kur namai: Mano eilė! [Viktorijai] „Ar tu žinai? Ar tu-uu žinai?“

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui, garsiai] „Jei kampe stovėsiu, ar trukdysiu?“

FILIPAS Namo: [Rozinai] „Kur esi?“

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Galbūt nebuvau pakankamai kantri?“

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Sabinai] „Kiek širdies parodyt?“

SABINA Ko man nesakei: [atgal Ferdinandui] „Ko man nesakei?“

DŽIAČINTA: Čia juk tas pats klausimas. Jau toks buvo. Ir ne į tą pusę klausiate.

SABINA Ko man nesakei: Ne ne, čia kitas. Buvo „Ko man nesakei, kad atleisi manas akis?“, o čia tik „Ko man nesakei?“.

DŽIAČINTA: Na gerai, šįkart išsisukot.

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Konstancai] „Ar vis tik meilę pažinai?“

KONSTANCA Tai kur namai: [Viktorijai] „Mama, ar girdi?“

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui, garsiai] „Kojas numazgosiu, ar užteks?“

FILIPAS Namo: [Rozinai] „Kelią rastum ir nakty.“

DŽIAČINTA: Juokinga. Ar graudu? Paprašyčiau fantą, tėveli.

     

Filipas nesiginčija, ima fantą.

 

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Kur jam bus skirta –“

DŽIAČINTA: Hmm... kaip sakėt?

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Sabinai] „Gal tau mūsų meilė – pasaka trumpa?“

SABINA Ko man nesakei: [atgal Ferdinandui] „Kaip vaistus... turėjau –“

DŽIAČINTA: [Sabinai] Rimtai? Juk čia ir vėl tas pats apie tuos vaistus! Ir vėl ne klausimas. Be to, ir vėl ne į tą pusę!

SABINA Ko man nesakei: Taigi sako „kaip“...

DŽIAČINTA: Ne, jūs gal tyčiojatės?

SABINA Ko man nesakei: „Iš lėto peikė jie mane –“

DŽIAČINTA: O va šito tai nereikia. Trečias fantas, ir šalin iš eilės!

     

Sabina nepatenkinta ima fantą ir išeina iš eilės.

Eilėje lieka šešiese.

 

SABINA Ko man nesakei: „Tavo pažadai jau baigia paskandint!“

DŽIAČINTA: Nė vienas negali tylomis išeiti.

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Konstancai] „Nes galbūt meilę sapnavau?“

KONSTANCA Tai kur namai: [Viktorijai] „Sau vietos nerandu tarp svetimų akių.“

DŽIAČINTA: [Konstancai] Ne klausimas! Fantą! Jūs apskritai taisykles supratote? Ar nesupratote?

 

Konstanca tylomis ima fantą iš akvariumo.

 

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui, garsiai] „Ar per daug tau bus manęs?“

FILIPAS Namo: [Rozinai] „Kur gyvena palikti –“

DŽIAČINTA: [Filipui] Čia klausimas?

FILIPAS Namo: Klausimas.

DŽIAČINTA: Labai abejoju, bet tiek to.

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Ką man tu duodi?“

DŽIAČINTA: [Rozinai] Jūsų „klausimai“ irgi labai įtartini...

     

Rozina iškelia rankas „whatever“.

 

DŽIAČINTA: Tiesą sakant, jie nuo pat pradžių man buvo įtartini.

     

Rozina iškelia rankas „whatever“.

 

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Leonardui] „Kodėl mes drauge?“

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Konstancai] „Pasaulį savo tau norėjau dovanot...“

DŽIAČINTA: Stop! Fantas.

 

Leonardas ima fantą iš akvariumo.

 

KONSTANCA Tai kur namai: [Viktorijai] „Ieškau mylimų tavų –“

DŽIAČINTA: Stop! Fantas. Jau trečias jums, ponia. Teks pasitraukti.

 

Konstanca ima fantą iš akvariumo ir pasitraukia iš eilės.

Eilėje lieka penkiese.

 

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui] „Atsakysi ar paliesi?“

FILIPAS Namo: „Čia tavęs tik trūko.“

DŽIAČINTA: Čia jūs man, tėveli?

FILIPAS Namo: Aš žaidžiu klausimus.

DŽIAČINTA: A, na okei. Bet turbūt suprantate, kad už šitą jums – fantas, nes čia ne klausimas.

 

Filipas nesiginčija, ima fantą.

 

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Kur nekviečiama –“

DŽIAČINTA: Na, viskas, užteks vaidinti ir vadinti neklausimus klausimais. Fantas.

ROZINA: Okei okei. [Ima fantą]

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Leonardui] „Ar galėtum likti po visko šalia?“

LEONARDAS Meilę sapnavau: [atgal Ferdinandui] „Kaip apkabini –“

DŽIAČINTA: Ne „kaip“ o „kai“. Ir ne į tą pusę. Viskas! Trečias fantas!

LEONARDAS Meilę sapnavau: [Džiačintai] „Nenorim vienas kito mes suprast...“

DŽIAČINTA: Viskas, viskas! Baigiam!

     

Leonardas nuliūdęs ima fantą iš akvariumo ir pasitraukia iš eilės.

Eilėje lieka keturiese.

 

LEONARDAS Meilę sapnavau:

„Vau, o-vau

Ū-vau, ū-vau

Ū-vau, ū-vau

Vau, o-vau

Ū-vau, ū-vau

Ū-vau, ū-vau

Vau, o-vau

Vau, o-vau

Ū-vau, ū-vau

Vau.“

VIKTORIJA Į saldumą: [Nueinančiam Leonardui] Baigėt? Jau galima man?

LEONARDAS Meilę sapnavau: „Vau“.

VIKTORIJA Į saldumą: [Filipui] „Ar tik vandeniu nuliesi?“

FILIPAS Namo:

„Trūko meilės, bet širdis

atsiverti vėl išdrįs.“

DŽIAČINTA: Tėveli, jūs nebeturit klausimų?

FILIPAS Namo: Na, kaip ir ne.

DŽIAČINTA: Na, tuomet lauk iš eilės. Jums čia trečias kartas buvo.

FILIPAS Namo: [Džiačintai, pamokomai] „Ir Kalėdų vakare prisiminsi tu mane.“

DŽIAČINTA: Nebereikia tęsti, tėveli. Eikite. Kalėdos dar negreitai.

 

Filipas ima fantą ir išslenka iš eilės.

Eilėje lieka trise.

 

FILIPAS Namo: [dainuoja]

„O, o, namo

Veda keliai visi

O, o, namo

Grįžk, kad ir kur esi

O, o, namo

Per pusnis visi runka

Namoooooo!“

DŽIAČINTA: Gal aš ne į temą, bet ką reiškia „runka“?

FILIPAS Namo: [nueidamas] Nežinau ir žinoti nenoriu, tiesą sakant.

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Jei atvirai, m-m, man jau senai vienodai.“

DŽIAČINTA: Tai imkit fantą ir eikit iš eilės.

ROZINA Neparodai: [ima fantą] O va ir neisiu. Man dar tik antras kartas.

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Viktorijai] „Ar galėtum likti – be ilgų kasų?“

DŽIAČINTA: Ne to gi klausia!

FERDINANDAS Ar mylėtum: Ne to? O ko klausia?

DŽIAČINTA: „Ar galėtum likti?“, o po to atskirai sako „be ilgų kasų“.

FERDINANDAS Ar mylėtum: Ta va ir klausia, ar galėtum be ilgų kasų.

DŽIAČINTA: Neklausia, atskirai sako.

FERDINANDAS Ar mylėtum: Tai aš ir sakau – „ar galėtum likti?“, o ten jau ar su kasom ar be kasų, tai...

DŽIAČINTA: Jau buvo.

FERDINANDAS Ar mylėtum: Buvo „ar liktum?“, o čia „ar galėtum likti?“.

DŽIAČINTA: Buvo „ar galėtum likti po visko šalia?“.

FERDINANDAS Ar mylėtum: Tai va. O čia tik „ar galėtum likti?“.

DŽIAČINTA: Na gerai jau, gerai, paliekam.

VIKTORIJA Į saldumą: [Rozinai] „Kaip augino –“

DŽIAČINTA: Ne klausimas! Fantą!

VIKTORIJA Į saldumą: Velnias! [nepatenkinta ima fantą]

ROZINA Neparodai: [Ferdinandui] „Tu niekad neparodai.“

DŽIAČINTA: Niekas čia nieko niekam nerodys. [Rozinai] Ar ne laikas pasiduoti?

ROZINA Neparodai: [Džiačintai] „Šiek tiek man atsibodai.“

DŽIAČINTA: Tai imkit fantą ir eikit iš eilės.

 

Rozina ima fantą iš akvariumo ir pasitraukia iš eilės.

Eilėje lieka dviese.

 

FERDINANDAS Ar mylėtum: [Viktorijai] „Netekėtų saulė be gintarų“.

DŽIAČINTA: Na, bent jau pabandėt. Nepavyko. Lauk iš eilės.

 

Ferdinandas ima fantą ir pasitraukia iš eilės.

Eilėje lieka viena Viktorija.

 

VIKTORIJA Į saldumą: Pergalė! Aš – pergalė. „Jei kasas supinsiu ir viskuo dalinsiuos naktyje, ar bus saugu?“

DŽIAČINTA: Nebereikia klausimų. Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

Jūs – pirmoji eilėje.

etc.

 

Pergalė laukia prie durų.

 

2025

 

Tekste panaudotos citatos iš dainų: „Neparodai“ (Goda Sasnauskaitė), „Ar mylėtum“ (Elena Jurgaitytė, Nombeko Augustė Khotseng), „Ko man nesakei“ (Vytautas Gumbelevičius), „Meilę sapnavau“ (Aistė Tomkevičiūtė-Pajaujienė, Monika Arbutavičienė), „Tavo akys“ (Lukas Radzevičius), „Visaip man reik“ (Vitalijus Valentinovičius), „Tai kur namai“ (Rūta Budreckaitė), „Į saldumą“ (Agnė Šiaulytė-Vaitkevičė), „Namo“ (Stanislavas Stavickis). Taip pat panaudota „spalvų“ scena iš Quentino Tarantino filmo „Pasiutę šunys“.