× Ričardas Šileika

Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Esama įsitikinimo, kad taip pavagiama žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti?

Ką reiškia būti nufotografuotam? Ką reiškia būti nuglostytam? Ką reikia būti nušukuotam? Ką reiškia būti nučiulptam? Ką reiškia būti nuvilktam? Ką reiškia būti nuviltam? Ką reiškia būti nudrengtam? Ką reiškia būti nudirtam? Ką reiškia būti subaustam? Ką reiškia būti nušvilptam? Ką reiškia būti nuspaustam? Ką reiškia būti nukautam? Ką reiškia būti nušiktam? Ką reiškia būti nuteistam? Ką reiškia būti nuskustam?

O ką reiškia būti?

Vizginti uodegą, plakti liežuviu, uoliai meluoti sau, savo artimam, savo tolimam. Spiromis šikti į kelnes – bijoti, bijoti, bijoti. O „įsidrąsinus“ imti gąsdinti kitus. Balsuoti už iliuzijas, balsuoti už fantazijas, balsuoti už monstrus.

Ką reiškia būti?

Trokšti garbės, trokšti šlovės, trokšti pjedestalo, trokšti raudonų batų, geltonų triusikų ir mėlyno kaklaraiščio. Iki užkimimo šaukti savo balsu, nesavo balsu. Gniaužyti kumščius iki pamėlynavimo. Prie kiek­vieno kampo ir už kiekvieno kampo įrodinėti savo teisybę, kuri vieninteliai vienintelė.

Ką reiškia būti?

Stovėti (o iš tikrųjų sėdėti) kurioje nors (fronto) pusėje, mojuoti kuria nors vėliava, socialiniuose tink­luose švytuoti kalaviju, purkšti ašarines dujas. Uoliai angažuotis ir lojalėti. Dėtis afigienu menininku ir cool rašytoju.

Ir nufotografuotas, ir užrašytas, ir nutapytas nesi nei padaugintas, nei pašventintas, nei sutaurintas, nei sugerintas, nei sugrožintas. Paprasčiausiai „esi“ dar vienas abrozdas fikcijų, iliuzijų, atvaizdų ir sapnų bažnyčioje.

Nufotografuotas – tai išvystas kito akimis. Tai kito personalinė nuomonė apie mane, apie tave. Jeigu nuomonės sutampa, liekame patenkinti. Vizginamės.

Nufotografuotas ir nusifotografuotas – du lazdos dalykai.

 

Daivos Kairevičiūtės nuotrauka

 

O gal nufotografuotas tampi tiesiog spektaklio personažu, kuris gyvena jau atskirą gyvenimą?

Ką jau ten! Ką jau čia! Valstybėse, miestuose, gatvėse, mokyklose, institucijose, bažnyčiose, šeimose vyksta permanentinis vaidinimas. Persona lygu personažas! Naudojame monų monus ir triukų triukus, kad tik apgautume vieni kitus. O apgauti – tai ir įsiteikti, ir meilikauti, ir flirtuoti, ir sužavėti, ir pasirodyti patraukliam, nuoširdžiam, sąžiningam, kūrybingam.

Skaitytina: Guy Debord. „Spektaklio visuomenė“ (iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas).

Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks, o galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas?

Aha, komunikacinė kalba spėriai ir sparčiai anglėja. Ir ką, papūsi prieš šįjį tendencingą vėją? Teksto neliks? Na, ir tegu nelieka. Ir rašytojo tegu nelieka. Juk literatūros (ir meno) viena iš funkcijų – skleisti vaizduotes, kurti fantazijas, atspindėti, ataidėti praeitį (kurios neįmanoma ne(su)meluoti), perdėlioti ir sumiksuoti stereotipinius mentalinius modelius. Kas suvis nereikalinga. Netgi kenksminga.

Blaivaus proto viešajame visuomenės gyvenime reta. Užtat gausėja ir gausės valdančiųjų jėgų kontrolės, prievartos, žeminimo, manipuliacijų, brutalaus melo, apgavysčių. Su tuo ir sveikinu, pilieti, su tuo ir sveikinu, patriote, su tuo ir sveikinu, feministe, su tuo ir sveikinu, katalike, su tuo ir sveikinu, sugėrove, su tuo ir sveikinu, šileika.