Aleksandro Buroko asmenukė

 

 

Mama įkalė į galvą kaip mantrą – Niekada. Nerodyk. Pirštu.

Tiesa yra mažoji mirtis. Tiesa yra Poezijos žudikė. Aš privalau būti naivus, drąsus ir įžūlus. Aš privalau meluoti ir mistifikuoti. Jos vardas Misterija ir aš privalau rašyti eilėraščius.

 

i.

Vėtra, tu esi ugnis,

tavo įsčiose draskos laputė,

išverktom akim.

tu niekada nebūsi motina

(tai ne pagieža),

tu niekada nenurimsi.

 

ii.

tebūnie žodis –

žodis be pavidalo,

turinio, tikslo.

tebūnie rožės vardas

be spalvos ir be kvapo.

 

iii.

jūroje Ievą

ir buddhą rytuose dėl

kompozicijos.

per anksti, dar velniškai

anksti ir nieko nesimato.

 

iv.

rupšnoja žolę

keturios alpakos ir

norom nenorom

medituoju – peškit ir

sklastykit, vaikai, mano garbanas.

 

v.

gūžys, užčiuopiu

spurdančią gegutę.

kodėl į mano?

mūsų giesmės net nepanašios,

plunksnos nenulaikysiu.

 

vi.

kraujo – bus.

turiu stiklainį rūgšties

ir trachėjoj gegutę,

Rammsteinus kukuojančią.

bus, sausakimšas Vingis –

sieben, acht, neun,

aus.

 

vii.

ištrauksiu miestą

ir paskendusio sapno

rūke, iš savęs.

kyla kalnas Bastėjos

karštos kavos puodely.

 

viii.

katė, 

žaidžianti su pliušine žuvim,

urzgia, sviedžia –

akimirkai, 

sulaikęs kvapą po ledu,

sustingstu akimirkoj.

 

ix.

kelionė namo –

tūkstantis žingsnių Neryje,

tinklus išskleidus.

vanduo drumzlinas ir klampus,

karpis sprunka pro meldus.

 

x.

štilis, prie alaus

kuršių skurdūs mėnuliai

lieja pasakas.

apie Aigellą ir smuklę,

kur dainą iš po smėlio

traukia žvejai.

 

xi.

molas irgi jūra kaip 

sunkūs, dar sulipę vokai

jau irgi poezija.

grįžtantys tuščiom žvejai

ir kruizas tolumoj –

Naming Trouts and Skinny Dipping

in the Baltic Sea.

 

xii.

išlipu – krante

rūkinamų kirų ir

lašišų kvapas.

Kaziukas... nusipirksiu

medinę Meko kaukę.

 

xiii.

šiaurės vandenys

išsisėmė, išdžiūvo

kraujas baltųjų

meškų. įsčiose smėlis

ir ištroškę kupranugariai.

 

xiv.

stop. marių darbai.

sugrįžtu aplinkkeliu

(per Alytų) ir

vėl jungiu kompiuterį.

kitą pirmadienį, tikrai.

 

xv.

atėmė kvapą,

prisiekiu net žiurkėms

pagailo.

apie smogą kaip jūrą,

nuo Gedimino kalno.

 

 

 

 

 

Aleksandras Burokas – veganas, poetas ir finansinių nusikaltimų rizikos duomenų analitikas.