Simonas Bernotas

Simonas Bernotas
Evelinos Berlinskaitės nuotrauka.

 

Alisai

Šiąnakt sapnavau kad susitariame pasimatyti kine

Išeinu iš buto į koridorių pasirodo visas namas

Remontuojamas kaip žinai gyvenu penktam

Aukšte visas namas keistai deformuotas

Leidžiuos laiptais

žemyn

ir nulipęs vieną aukštą patenku

Į aklavietę išėjimas užmūrytas lipu atgal laiptai

Nuožulnūs lipti sunku lipant 

laiptai

b

yra ieškau kito išėjimo

Prieinu sraigtinius laiptelius tačiau plyšys nusileisti

Per siauras einu tolyn krentu duobėn bet stengiuos

Išsiropšti atgal pažvelgiu į laikrodį jau po devynių

O seansas prasideda devintą nusprendžiu kviest

Taksi ir gal labai nevėluosiu bet pirmiau turiu

Rasti išėjimą blaškaus o kas toliau sapnas nutyli

 

 

Veidrodžiai parodo savo tikruosius veidus

Veidrodis išsispaudžia inkštirus išsišukuoja atspindžius

Išsivalo dantis iki kraujo blizgesio tvirtai užsismaugia

Juodą kaklaraištį išlekia į darbą sugėręs kavą į gelmę

Įspraudęs omletą pabučiavęs žmoną ponią veidrodienę

Į šaltą žandą apkabinęs veidrodžiukus patenka į kamštį

Begalinį viens kito veidrodžių atspindį iliusium perfectum

Veidrodžių įmonės pavadinimas kurioje veidrodis užima

Aukštas pareigas paflirtuoja su sekretore veidrodaite

Veidrodėli veidrodėli pasakyk na pasakyk veidroduk tu

Mano mielas veidrodis darbuojas išsijuosęs atspindi

Raportus kartoja statistikas tviska susitikimais po darbo

Vakarėlis klube retrospectrum veidrodis šoka imituoja

Iš kitų nusižiūrėtus judesius šoka tarsi niekas nematytų

Visiškai atsipalaiduoja po takelio dėl kurio išėjo iš kelio

Wc su išgaubtu kolega pasakojančiu gyvenimo istoriją

Žinai kartais atrodo kad many glūdi absoliuti tuštuma

Supranti kad nieko nėra kad viskas beprasmiškas šviesų

Žaismas atrodo lyg mane stebėtų nuogas vampyras jis

Mane mato o aš jo savaime suprantama ne ir tuoj jis

Toliau seka audringa veidrodžių orgija kurioje veidrodis

Lieka stebėtoju stiklas sudirgsta pasidengia tankiu rūku

Įsispraudžia aštrios šviesos pramušančios patį dugną

Išvemia savo esybę savo niekį lauke laukdamas taksi

Apgaubtas naikinančia tamsa sekretorė klausia ar viskas

Gerai jų stiklai susiliečia akimirką veidrodis įsivaizduoja

Kaip jų atspindžiai daužos viens į kitą begalybėje kol skyla

Pasiūlo vykti drauge tačiau ši neparodo susidomėjimo

Taksi suka ratus taksistas tyli veidrodis nutaria pasidalinti

Atspindys yra mano šešėlis iškreiptų veidrodžių karalystėje

Kurioje nieko nėra sykį vaikystėje regėjau žavią mergaitę

Tyrą bet pasimetusią kaip norėčiau būti toks kaip anksčiau

Atlikti savo tikrąją paskirtį ir jokių daugiau apsimetinėjimų

Jokių kartais net nesuprantu kam visa tai ką visa tai reiškia

Ar turi reikšti galop sugrįžęs namo pasikabina ant sienos

 

 

Odė grybams

Pataisyk mane jei aš klystu

Grybai paneigia niūrią tylą

Šviesaus košmaro žmogystų

Vaivorykštiniai plaukai pražyla

 

Mes su jais žaidžiame šachmatais

Išsiilgę padrikų specialiųjų efektų

Ką sakė tau karaliai bala nematė

Be naivių apgaulių neliktų nieko

 

Mes klausomės tame impalos

Gal ir man patinka tai kas netikra

Tarnai dėl puotos pasidaro galą

Jų krauju plaukia triufeliai ikrai

 

Mes prajodome beragį vienaragį

Susipešam dėl vieno dyko baravyko

Don kichotai ramiai pučiam sau į akį

Nesvarbu ar mums pavyko ar nepavyko

 

 

Urvelis

Bacono drobės tamsa

Juodos mėsos gabalai rikiuotėje

Kūnai be organų

Prie uniformų pritvirtintos žvaigždės

Ištisi dangūs

Staigus šypsenos blyksnis

Gigantiškas daiktas

Eizenšteino šarvuotis

Neria į naktį

Pabaidytas triušelis

Vienišas ir bejėgis

Nulyja Wagnerio lietūs

Štai urvelis

Menkas vilties momentas

Mėsinėje

 

 

Dramų karalienė

Šis žaidimas turi greitai baigtis

Lenkia damą dailios figūrėlės

O ji dega lyg geltonas gaisras

Sprogstant nerašytų dramų gėlei

 

Kaulo bokštas remiasi apsvaigęs

Gal nuo vyno gal nuo pornografijos

Stebi kaip gyvuoja taro vėlės

Ir kaip miršta laikas fotografijoj

 

Dienos lekia lyg kažką prisiminė

Ko net nostardamas neįspėtų

Guli pripūsta lėlė guminė

Ji kažkam atstoja karalienę

 

 

Jo Didenybė Lyrinis Subjektas

Šiandien

Lyrinio subjekto gimimo dieną

Ištisą dieną apie jį galvosiu

Skrolindamas feisbuką

Apie jį galvosiu

Imdamas į ranką cigaretę

Apie jį galvosiu

Besismaukydamas duše

Apie jį galvosiu

Ir matydamas

Kaip stato akropolį

Apie jį galvosiu

Kaip virš miesto

Skrenda dronas

Apie jį galvosiu

Kaip senmergė kraustosi į krasnūchą

Ir troleibuse

Prilaiko alijošių

Jo šakelės

Tartum svastika

Apie jį galvosiu

Kaip pro laidojimo namų duris

Atgabenami ir išgabenami lavonai

Apie jį galvosiu

Ir klausydamasis

Kaip žmonės keikiasi

Bliatj

Ir kaip sako

Kūrva eik tu nachuj

Apie jį galvosiu

Ir kaip transliuoja podkastą

The joe rogan experience

Apie jį galvosiu

Vakare prie tuščio laptopo ekrano

Apie jį galvosiu

Ir negalvodamas apie rytojų

Apie jį galvosiu

 

 

Šioje šalyje nėra vietos stebuklams

Štai pasirodo deivė labai graži

Ji suvilioja kunigaikštį jis ją veda maži

Jų rūmai jai rodosi ir vis mažėja ir puola

Raukšlės ir ima dulkės viršų ir ją

Išgelbsti mokslininkas išrasdamas grožį

Bet kunigaikštis išvysta apgaulės dėmę

Ir skelbia mirties bausmę

Tarnai surišę deivę įmeta į kapo duobę

Palieka tamsoje nors į akį durk bet deivė

Nešioja amuletą trijose vietose perbraukus

Sukruta žvaigždės įsiplieskia signalas ant balto

Žirgo atjoja mokslininkas ir ištraukia iš duobės

Deivę bet amuletas virsta gyvate

Įsisiurbia į deivės kaklo gyslą

Ir iščiulpia gyvybę

 

 

Simonas Bernotas: „Literatūra man niekada nebus status quo ČIA

Draugai