Alis Balbierius

Giedriaus Balbierio nuotrauka

 

valtis

štai dega valtis – tu jau neišplauksi
į kitą krantą –
                    kitas krantas
tėra iliuzija – nušiuręs mitas –
mes visada vienam krante gyvenom

šitos visatos –
                    nors jau žinom
kad visos upės turi n krantų
arba išvis neturi – nėra nei
upės anei kranto... simuliakro sapnas

šią naktį savo valtį padegiau
kad nebandyčiau vėl išplaukti

 

/ / /

lyg iš Mirusiųjų knygos, iš Tibeto,
sapnas joja ant išprotėjusio šešiakuprio,
kurs pavirsta į moterį; pasiekia upę, girdi
pakrantės toly dainą Yellow river, upė
iš mėlynos tampa geltona – sapnas
sunkiai plaukia per upę, perplaukia,
šlapias ir liūdnas žiūri,
kaip už dykumos ir už kalnų
laša raudoni besileidžiančios saulės lašai;
kelias dulka be raitelių, galbūt atjoja
nakties demonai ir pamėklės
mėnulio obsidiano dantimis it
prisikėlusių kardadančių tigrų
(vieniša žvaigždė leidžias į temstančią upę
lyg kas grotų švelnų lėtą bliuzą),
sapnas bijo nakties, bet dar labiau
savo sapnų – kloja guolį pakrantėj
iš žolių ir kailių, praryja tris tabletes
migdomųjų ir užmerkia akis, kad nespindėtų
jo sieloj nei žvaigždė, nei mėnulis
(vienišai žvaigždei leidžiantis
temstanti upė nendrių lumzdeliais
groja apgaulingai švelnų bliuzą)

 Alio Balbieriaus nuotraukos  iš ciklo „Melancholija“

mountain tracking. hymalaya
                        Giedriui

jau per senas
trekingui Himalajuose
nors niekada
nenorėjau būti
alpinistas

prieš keletą metų
žiūrėjau į legendos priekalnes
į Dharamšalos slėnį

baisiai uždusęs
prakaito pakirstom kojom
tiek neaukštai
kopęs asiliukų taku
gailėjau daugiau savo
praėjusio laiko
gailėjau daugiau
negu savęs

amžinybės akivaizdoje
vardu Himalajai

 

metų pasaulis

paskutinio rudens šešėlio riteris
įšventina į riterystę lapų dar nenumetusį ąžuolą
kitų nuogų nuogiausių medžių jūroje
ir nutįsta per pageltusį slėnį ten kur ošia
paskutinio pasaulio mėnesio gruodžio
mėlynai žali sunkūs vandenys

 

trečioji akis

lapkričio lietūs:
miega
mano trečioji akis
juodas kiniškas dronas
suglaudęs sparnus kambary

po Mirusiųjų dienos
norėjau pakelt savo akį
virš protėvių kapinių šalia balto
it baltų žaltys žvyrkelio

lapų auksą
nuplakė lietaus ir vėjo bizūnai

suglaudus sparnus
miega
mano trečioji akis

 

ornitologija II

kadaise
skrisdavau su paukščiais
strazdais zylėmis ir nykštukais
suopiais naktų pelėdomis ir kėkštais
tolimiausiam krašte prie Kuršių marių
skrisdavau žiemą ir vasarą rytą ir vakarą
skrisdavau laisvas kaip paukščiai
tačiau atskyręs kūną nuo dvasios nes kūnas
kur beskristum likdavo toje pačioje
socialistinio realizmo tikrovėje

skrisdavau ir skrisdavau
kol sykį nutūpiau Rotondoj
parke po senais medžiais kur –
besnapis – lesdavau vyną iš taurių
su kitais ilgaplaukiais dvikojais
šiuo metu daugiau ar mažiau pažįstamais
poezijos archipelago paukščiais – – –

 

bhairahawa / siddharthanagar
           Indijos ir Nepalo pasienis

dulkių debesys
lyg tie milijonai
induistų dievų

naktis kritus staiga kaip akmuo
dulkių oras ir dangus
dulkių kelias ir plaučiai
pilni dievų

ir f u r o s
it gigantiški drambliai
žibintų šviesose –
į Nepalą – iš Indijos,
iš Nepalo – į Indiją...

ir ilgas
triračio su rikša šešėlis
pervažiavęs per mano
šešėlio kojas

 

/ / /

dosnūs
gruodžio strazdai:
veltui taško
balso sidabrą erdvėj
tavo klausai;
regai posparnių
baltą sidabrą
ant žydrio dangaus

šykščios saulės laikas,
o Turdus pilaris:
sidabro varpelis
sparnuotas per erdvę
į mėlyną tolį

 

o tyliai tyliai

tušti kambariai
po išsiskyrimo –
tik aido aidas
atsikartoja veidrodžiuos

lyg tyliai
o tyliai tyliai
kaip jaunystėj
prikimusiu balsu
Empty Rooms
dainuotų Suzi Q

 

/ / /

susitaikyk su rudeniu:

visąlaik bėgai greičiau
nei bėga ruduo ar vasara

bet staiga šis ruduo
jau aplenkia tave
o žiema baltom myliom
bėgs dar toliau

susitaikyk su rudeniu:

jis vienintelis tavo brolis
teaplenks jus abu speigo kulkos –
erelis pavasaris
tenutūps ant peties

 

/ / /

mano sniegas – tavo sniegas
tavo sniegas šoka su manim
mano sniegas glosto tavo plaukus
apsimetęs debesim

tavo sniegas tirpsta kaip ir mano
mano sniegas teka su tavim –
tavo sniegas glosto mano plaukus
apsimetęs dabartim

 

 {source}
<iframe src="https://www.facebook.com/plugins/post.php?href=https%3A%2F%2Fbusiness.facebook.com%2Fmedia%2Fset%2F%3Fset%3Da.1718329411593614.1073742076.321208957972340%26type%3D3&width=500" width="500" height="626" style="border:none;overflow:hidden" scrolling="no" frameborder="0" allowTransparency="true"></iframe>
{/source}