Kasida Uldžiui

           su jo laiškų fragmentais

 

Uldis Bėrzinis. Vlado Braziūno nuotrauka 2022

 

1

Kitko – kaip rožė

kasidoje Lorkos –

ieškojo žodžiu sakiniais

ir periodais baltiško smėlio

gausmu šėlimu ir šlamėjimu

Lyguo paparčio

 

Ne kaip Bložė –

stalčiuos ir ant aukšto

tarp senų kalendoriaus lapų

pageltusių vadovėlių –

persimainęs ir užsislėpęs –

Dievo ieškojo

 

O ne – kitko –

gerdamas duris daužydamas

Janį švęsdamas Peterį

gerdamas pagiriodamas ir mylėdamas

meluodamas bet tikėdamas –

kitko ieškojo

 

Ir ne neįmanomo

O tiesiog kažko

itin reto ir tiktai

akimirksniui atpažįstamo blyksny

Gal kaip džiaugsmas

ištirpstąs tuoj – kitko

visad kitko ieškojo

 

Iš laiško: „...baigiu versti Sidą, beveik keturi tūkstančiai eilučių... Dar bus darbo su redaktoriais. Bet galiu jau nusiteikt „išsapnuotam“ darbui – Andalūzijos maurų poetui al Mu’tanimidui ibn Abbadui, Sevilijos emirui. Jie buvo bendraamžiai ir geri pažįstami, Kastilijos epo herojus ir arabų poetas „dekadentas“...“

 

2

Ne kaip Sidas – žemišką karalystę

plėsdamas ir tikėjimą

kardu ir ugnim įskiepydamas –

kaip ožka kur į dangų lipo

numesta vėl į dangų lipo

lipo krito ir nepasidavė –

kitko ieškojo

 

Iš kito laiško: „...na, kai Rygoj būsi, dar ne vieną butelį perskaitysim...“

 

P. S.

(Abu (paskutiniai) Uldžio man rašyti e. laiškai atsiųsti 2018 m. lapkritį. 2021 m. kovo 24-ąją Uldis mirė)

Kovo 24-ąją – latvių poeto Uldžio Bėrzinio mirties metinės