Asta Čižiūnaitė
*
apsnigtam parke
balandžiai snaiges lesa
žiemos badmetis
*
nakties tyloje
be garso dūžta snaigės
negaliu užmigt
*
pirmasis sniegas
pakeltą koją krato
naminė katė
*
pūga siautėja
autobusų stotelėj
tik besmegenis
*
varnos medyje
drasko rytmečio tylą
sapnus kapoja
*
kur tavo broliai
sniego paukšti ant ledo
gulbė tarp ančių
*
snieguose skyla
melsvos šafrano taurės
gamta netaupo
*
tik šalti kūnai
ir pilni žandai aistros
varlių vestuvės
*
žiūriu nuo liepto
veidas banguoja ̶ mailius
gaudo mano akis
*
skaisčiai geltonos
pienių liepsnelės pievoj
kvepiantis gaisras
*
akimis renku
rugiagėles ̶ negaliu
bristi per duoną
*
paleidau šunį
parnešti varnalėšų
grįžo netuščiom
*
lapų kilimas
mergytės su smuikeliu
kelias į šlovę
*
vaikai lapuose
tarsi lovoje dūksta
prisiminimai
*
šalna šukuoja
purias jurginų galvas
pamotė grįžo
*
dienos pabaiga
senas kiemsargis šluoja
praeivių pėdas
Sigitas Tutlys
Balandis. Nuo miško pakraščio
Pavydžiu tau, suopi
Ant kėnio viršūnės –
Žalios platybės!
Padirvys. Sužaliavęs maumedis
Rausvi kankorėžėliai.
Pulkelis uodų ir lutučių
Pavasariu džiaugias.
*
Šventyklos varpų garsai –
Nesuprantama kalba
Pavasario vėjui.
Maumedžių miškelyje
Vasariškas grožis:
Po lietaus tarp žalsvų
Kankorėžių žalvarniai.
Geriant arbatą savame būste. Susimąstymas vienumoj
Lapkričio vakaro ūkanos.
Giliausias
Metų laikas.
*
Pavydžiu jums, karklai –
Jus aplanko zylės
Kaimo žiemiškoj tyloj.
Viduržiemy sode
Baltos obelys
Baltą gegužę
Sapnuoja.
Vasaris. miškuose
Įsiklausau:
Girios balsas žiemą –
Vilkų staugimas.
Girioje žiemą
Lūšies pėdsakai
Baltoj tyloj. Supratau,
Kad pasaulis toli.
*
Lėtas vidudienis:
Málkinėj klausaus,
Kaip šnara rudenio lietūs.
Arvydas Valionis
Laiko grandinės
*
Raidžių tiek nedaug,
o kiek žodžių sukurta,
dainų kiekvienam.
*
Šliogerio bulvę
ant pjedestalo kelkim –
simbolį minties.
*
Realybė čia
lyg Borgeso fikcija –
lemties ruletė.
*
Sapne skausmingai
į delną smigo rožė
iš Rilkės posmų.
*
Kūrėjai, lankę
kursus Vasaros gatvėj,
genijais tapo.
*
Sudie, chazarai,
erdvėj Visatos laikas –
praeities tekstas.
*
Į Anapilį
Jau nupėdino Geda,
Bet Strazdas čiulba.
*
Ši perkūnija
paskutinė manyje –
amalas tavy.
*
Mane aplankė
nuplikusi ašara –
nejau senatvė?
*
Taip, taip, Viešpatie,
tai jos žvilgsnis kerintis
neša pragaran.
*
Per širdį brenda
skolų išieškotojai –
rankraščių ieško.
*
Vėtra šiaurėje
iškirto baltams biržę –
Radviloms sostą.
*
Karas praeity,
tėvo kapas nežinioj –
kur žvakę uždegt?
*
Vienišas žmogus
po žydinčia obelim
Niutono laukia.
*
Rasota žolė
nuplauna mano kojas –
vėl jaunas esu.
*
Be Jėzaus Kristaus
džiūsta sielų Jordanas –
atverkit širdis.
*
Kaip bėga laikas –
arklys vietoj kentauro
ir Šuo žvaigždyne.
*
Skurdas akyse
iš vaikystės portreto
saldainio laukia.
*
Rūkau, rūkysiu
ir tabako matricą
veide nešiosiu.
*
Duris atvėriau,
po kojom puolė vėjas –
ir jis ne šventas.