Zenono Baltrušio nuotr.

 

Iš Araso dienoraščių

I

Le Rat Perché

 

kai šitam bare Araso teatro aikštėje 

lankydavosi Verlaine’as jis vadinosi 

labiau verleniškai nors ir dabar velnioniškai

smagiai le rat perché maždaug palėpėj tupinti žiurkė 

beje visai netoli už kelių žingsnių

gimė ir augo Pierre’as Jeanas Jouve’as

poetas apie kurį beveik nieko nežinau

žinau tik kad gražiai rašė apie lietų šokantį ant gatvės 

grindinio Paryžiuj o gal tam pačiam Arase

Sur les pavés, dansaient les pluies!.. 

šiandien besivalkiodamas po miestą visas peršlapau 

užtai va laimingas gurkšnoju IPA vakar buvau atėjęs 

su Virginie sakau einam išgersim alaus nes kraujas

urzgia nuo vienatvės ir šiurpaus šiaurietiško diegulio

gal many apsigyveno šmėkla? gal krūtinėj dvesia žiurkė?

prie manęs trinasi du simpatiški šunys

klega būrelis prancūzių menininkių jos kabina

ant sienų savo darbus 

Jono Krikštytojo bažnyčioje sau ramiai kabo

Rubenso Nuėmimas nuo kryžiaus 

bet aukštyn iškeltos tvirtos Magdalietės rankos

tokios goslios kad akimirką užsigeidžiu atsidurti Kristaus vietoj

toji bažnyčia visada atidaryta visada 

išsišiepus ir pasiruošus priimti į glėbį skirtingai nei

susiraukėlė Degančiųjų Dievo Motina į kurią visgi

pavyko įsmukti žengiau jos prieblandoj skendinčia nava

lyg per fėjų slėnį pasak Prousto

čia išgirdau istoriją apie dviem besiriejantiems 

trubadūrams apsireiškusią Švč. Mergelę 

kuri jiems perdavusi žvakę ir prisakiusi

įlašinti vaško į vandenį jo gėrę ir pasveikę šimtas 

keturiolika skalsės grybeliu apsinuodijusių paliegėlių

išskyrus vieną netikintįjį durnius pagalvojau

nors pats esu tikintysis skeptikas

tą vandenį būčiau maukęs 

kaip nuodų pririjusi žiurkė 

gal ir šita IPA turi miligramą to vaško

kad mane gydo malšina diegulius krūtinėj?

je me sens bien mes amis noriu šaukti

je me sens bien putain! 

bet užuot šaukęs išeinu į lietų

 

Arasas, „Le Rat Perché“, 2024 09 27

II

Le Flash

 

šiaurės dieglys kurį bandau be atvangos 

brūžindamas gatvėm išdildyt nepasiekiamas

šįkart įslenku į kavinę Le Flash

gal ne šiaip sau buvau flashé kaip čia sako nufotografuotas 

greitkely kai praeitą šeštadienį naktį lėkiau automobiliu pas sesę

esu kasdien fotografuojamas iš vidaus bjauria blykste

degina it prilietus velnio liežuviu pagrindiniam Araso knygyne

kur karaliauja juodas Meino meškėnas 

Pierre’o Jeano Jouve’o neradau sakė neturi buvau užšokęs

į biblioteką priklausančią tinklui La bibliothèque à tous 

bibliotekininkė apie Jouve’ą net nebuvo girdėjusi nežinojo

kad jis gimė ir augo Arase kita moteriškė anos draugužė

pasakojo kad Robespierre’as žinomas galvažudys 

iki revoliucijos buvęs geras žmogus labai daug padėjęs 

nuskriaustiesiems ji tai žinanti nes apie jį rašė

diplominį darbą beje kasdien praeinu pro jo vardu

pavadintą licėjų Jouve’o knygyne nebuvo užtai radau

Oscarą Miloszą išleistą su emblema La Saison de Lituanie

en France 1280 puslapių knyga o siaube 

kiek žingsnių nueinu kasdien klaidžiodamas

po Arasą? Je suis le flâneur d’Arras

sakau Virginie jos senelis buvo šachtininkas

aš slystu paviršium jis gręždavos gelmėn 

apylinkėse tokiems kaip jis buvo statomi ištisi kvartalai

namelis su žemės sklypeliu sodui ir daržui

visos moterys nešiodavusios gėlėtas tabliers jėzau

užstigo kaip lietuviškai a prisiminiau prijuostes!

tas diegulys suteikia daug jėgos kojoms bet ne atminčiai

galva kaip sena spausdinimo mašina nemuša kai kurių

raidžių la bière rouge saldus daugiau tokio negersiu

kitąkart bandysiu ambrée šiandien iš lovos pakilau pusė pirmos

po vidurdienio visai išsimušiau iš ritmo

kavinėj skaitau S. Vasiliausko interviu su

a. a. RoRa gal jį mėgdžioju rašydamas kavinėse?

nea šitą mintį pakišo dvi moterys

mano liūtė sakė nusipirk sąsiuvinį eik ir rašyk padės 

antroji moteris Virginie su kuria smagiai plepėjom 

bare Le Rat Perché lyg tarp kitko tarstelėjo gali 

čia ateiti ir padirbėti niekada to nedarydavau baruose

barai skirti velnio išvarymui per alaus bokalą

ir va moterims patarus dabar klaidžioju

po Arasą ir taikausi įsmukti į kokį barą

gal manęs nepavys ir su visam liks gatvėje 

šunkara šiaurės dieglys

 

Arasas, „Le Flash“, 2024 09 29

III

Saint-Nicolas

 

spyglys krūtinėj toliau bjauriai smilksta beveik bėgte

nueinu mažiausiai dešimt kilometrų suprask

taip įpūsiu ugnį ir tas velnias sudegs

pasileidau gatvėm šaligatviais galiausiai apsukęs

ratą Arase atsidūriau Sainte Catherine tokiam 

Araso priemiesty baisiai nuobodžiam miestely kurio

stambių gelsvų plytų bažnyčia baisiai neša į sovietmečiu

statytą mokyklos sporto salę reikalo nekeičia

ir kvadratinė dilba varpinė irgi iš plytų

veikiau ištįsus elektros skydinė nei varpinė

su metaliniu kryžiuku viršūnėj lyg tarp kitko

bet bala nematė čia radau Carrefour nusipirkau

vandens bandelių ir patraukiau žaliuoju taku

Voie de trois fontaines ėjau palei upeliūkštį

prie kurio auga stori topoliai prie vieno greit

myžtelėjau dešinėj vėrėsi pieva su šieno ritiniais

tolumoj kyšojo Araso bažnyčios bokštas

kaimas plius sekmadienis jokių įsipareigojimų

tik kelionė tik pėdinimas tik olialia 

eidamas tuo žaliu takeliu

prisiminiau savo liūtę fantastišką laiką drauge 

Liepojoj prisiminiau jos siluetą ankstyvais 

rytais kai nuoga eidavo priverti lango 

galop priėjau Saint-Nicolas miestelį

pakilau į kalną įsliūkinau į bažnyčią

iškart atpažįstamą tai ne ta mokyklos sporto salė

priešais simpatišką altorių iš vitražinio stiklo

garsiai meldėsi trys žmonės garsiausiai psalmes skaičiusi 

moteris piktokai į mane įbedė akis šlaistūnas

nusileidęs nuo bažnyčios kalno žemyn

įslinkau į vietinį barą dabar jau visi į mane įbedė akis

akimirką pritilo lyg vesterne

bet greit atitoko ne vesternas gi grįžo 

prie savo alaus ir kalbų savininkai kinai

bare parduoda tabaką ir žurnalus 

su nuogom gražuolėm smagiom varpinėm 

ant viršelių užsisakiau kavos bet svarbiausia čia

ne alus ne kava o statymai didžiuliam televizoriaus

ekrane rodo žirgų lenktynes gali čia pat pirkti 

bilietus ir bandyti laimę tai daro pusė baro vyrų

ir moterų virš bilietų automato užrašas Happy PMU 

sėdžiu prie pat to automato pasidėjęs

dvigubą espresą stebiu bilieto neperku

nors tas happy popierėlis receptas nuo laukinio dieglio 

visai būtų neprošal espresas gardus

deja niekas nelaimi ploju sau per dešinį kelį judėsiu

iki Araso dar laukia gabalas kelio 

 

Sen Nikola prie Araso, 2024 09 30 

  

 

IV

Volfoni Arras

 

man vos prisėdus prie staliuko

vaikinai išskleidė didelį ekraną

gal filmą rodys pagalvojau bet štai

ekrane pasirodo Le loup garou emblema

Vilkolakis o gal bus siaubiakas? jau temsta

būtų pats tas ir tuoj pat išvydau juos

vilkolakius ant žalios vejos geriančius sirgalių kraują 

o man užkimusi barmenė pagaliau pripylė balto alaus

place des Héros ištuštėjusi lauke šalta prie staliukų

tūno vien kėdės tuoj rodys fūlę alus skanus

kai atėjau apie šeštą kavinė buvo tuščia

tik aš ir tie vilkolakiai ekrane neskaitant barmenų

tačiau septintą į vidų pradėjo eit šniūrais, vakarienė!

prancūzai kaip užvesti paklūsta kulinarinio laiko ordnungui

vienądien su mama daug kalbėjau apie sūnėną 

iš kurio pasirodo mokykloj tyčiojasi

iš pradžių dėl šukuosenos aha tikrai juokinga pats mačiau

aplink ausis nuskusta o ant viršugalvio didelis plaukų kupstas 

pamatęs pats vos nesuprunkščiau

paskui sakė pradėjo vadint gėjum

nežinau kaip ten jį šaukia pédal ar dar kaip

turi jie tokiems dalykams žodžių šimtąkart daugiau nei mes 

prakeikti libertinai o tas vargšas neatsikerta 

nors didelis ir stambus bernas

vožtelėtų greit liežuviai susiraitytų pyzdukams 

deja vos atėjęs į mokyklą įsitempia vaikšto lyg prarijęs kuolą 

į šalis nesidairo niekam nieko nesako bendrauja

su vienintele mergina su bernais neturi jokio ryšio

sunku vaikinui mačiau koks jis didelis ir pažeidžiamas

jei ką pasakiau viešėdamas pas sesę vilkolakiu pas jus 

atlėksiu į tą jūsų collège o paskui lyg į temą 

apkaušęs nuo apéro jo tėvui parodžiau pora koryu veiksmų 

vožėmės abu po stalais ir kvatojom laimingi

viskas bus gerai mano alus baigėsi laikas namo

prancūzai vis dar eina šniūrais tuoj neliks laisvos vietos

mano vieta gatvėj jau niežti kojas

 

„Volfoni Arras“, 2024 10 01

V 

 

baisinio dydžio baras galybė televizorių rodo futbolą

groja pigus popsas kad nebūtų taip baisu užsisakau kavos ir

armanjako norėjau kalvadoso bet neturėjo už armanjaką

sumokėjau nepigiai labai nepigiai užtai prisiminiau savo

nuostabųjį bičiulį Krapo jis visada armanjaką vertino 

labiau nei konjaką ką gi gurkšnojau linkėdamas jam sveikatos

kurios itin reikia globojant neįgalų sūnų 

vakar su Virginie vėl apsilankėm Le Rat Perché 

nykštukų užeigoj prie pisuarų dukart sutikau vieną 

simpatišką barzdočių pirmąkart persimetėm vienu kitu

smagiu žodžiu apie nusilengvinimą apie soulegement 

antrąkart ten pat susitikę prašnekom apie Peterį Weirą

ir jo Mirusių poetų draugiją, štai kokia ta Prancūzija!

čia apie filmus ir knygas kalbama prie pisuarų! 

kai su Virginie išėjom į lauką sutraukt dūmo

viena gerai patempusi moteris

išgirdusi mus šnekant apie Romaine’ą Gary

tuoj pat įsiterpė ir paleido tiradą apie tai kad Gary

pats nebūdamas prancūzas labai praturtinęs

prancūzų kalbą be to baisiai jį gyrė už romaną La vie devant soi 

kurį supratę visokiausio plauko žmonės

iš kur tas beprotiškas skausmas krūtinėj

vis klausiu savęs armanjako Dievo atsakymo negaunu

o baisinio dydžio baras su pigiu popsu stumia lauk

na ir gerai išeinu

 

Arasas, 2024 10 03

VI

 

prisėdau ant suoliuko priešais fontaną upėj

šaunantį aukštyn mažiausiai dešimt metrų

plakantį upę krentančio vandens bizūnu 

mano krūtinėj it juodasis šimtakojis raivosi

ugninis bizūnas jo nenumalšina joks ugninis vanduo

išbandžiau kalvadosą armanjaką konjaką viskį nieko

šitiek dienų vis klausiu savęs – kas man? kas tai?

nežinia baisesnė už patį skausmą

niekaip nepagaunu priežasties gal ji dulkės dydžio 

užtai galinga kaip trokštantis skilti atomas

o kad tai būtų gimstanti galinga metafora cha cha

lašnoja žmonės vedžioja šuniukus daili mergina bėga krosą

o aš vaikštau vaikštau ir vaikštau norėdamas 

išvaikščioti tai kas juodo tūno viduj

fontanas šniokščia pursloja plaka be graužaties

lyg prisukti žaislai plaukioja vandens paukščiai

norėčiau vieną dieną virsti ūdra rašė poetė Marie Ginet 

sutikta Lilyje gražus miestas kuriame baisiai išsekau

buvo gera pabėgti į savo urvą kaip tai Marie ūdrai

esu kaimas esu tas kuris nori slėptis

kišti nosį į dumblą į pagalvę snūduriuoti užmigti

plaukioti sapnuose buvimas duria net vaikštant 

miegas tampa išganymu

pradeda lyti greičiau greičiau namo

pro Hugo aikštę Robespierre’o licėjų

pro milžinus parko platanus

pro Vaubano tvirtovės arką 

akmenuotu grindiniu

tiesiai į lovą

 

Arasas, prie fontano Skarpos upėje, 2024 10 07 

 

 

VII

 

rašyti bažnyčioj...

čia tai bent... pats netikiu...

man iš kairės šnabždasi du paaugliai

priešais Švč. Mergelės Marijos altorius 

barokinis spiralinėm kolonom 

su savo painia istorija

kurią perskaičiau ant lentelės priešais jį

 

rašyti bažnyčioj...

gyvenime to nedariau... keistas užsiėmimas

lyg žodžiai bandytų virsti malda 

tačiau sruvena lyg upeliukas 

po lietaus purvinu asfaltu 

ir sėkmingai garma kanalizacijon

 

rašyti bažnyčioj...

nes nesinori nei kavos nei alaus

nei jiems leisti pinigus

klausantis kvailo popso

man už nugaros kabo Rubensas

savas lyg senas apsiaustas nuo lietaus 

čia dažna mano stotelė

čia mano baras

visada prisėdu toj pačioj vietoj

geriu prisiminimus 

 

Arasas, Jono Krikštytojo bažnyčia, 2024 10 10

VIII

 

vėlei sėdžiu Jono Krikštytojo bažnyčioje

priešais šoninį Švč. Mergelės Marijos altorių

ši stovi išrietusi kairį klubą ant kurio kūdikėlis

abipus jos rangosi kolonos o gal didelės žvakės

dvi iš kairės dvi iš dešinės visada religiniam mene

ieškojau erotikos ji kartais pakerta

kaip Bernini šv. Teresės Avilietės ekstazė jai atsiduodant

angelo kurs šypso kurs apnuogina savo petį strėlei 

Švč. Mergelė romesnė tačiau tasai išriestas klubas 

lyg pilvo šokėjos nuo Gangos tos spiralinės žvakės

lyg žalčiai lyg sraigtiniai falai nuolat gręžiasi

čia žemyn po pamatais čia šauna aukštyn virš stogo

šitam altoriuj tiek daug vešlumo kad rodos

tuoj lyg iš tankios lapijos išlįs apkvaišęs faunas

o dar tie ryškūs geltoni spinduliai vitraže virš altoriaus

tas suvešėjęs stambiom šakom išsiraizgęs medis 

su geltonai rausvais žiedais o ir ji save atkartojanti

sėdi po tais spinduliais ryškiai mėlyna suknia supama 

angelų ir švyti blondinės Grace Kelly veidu

neįžiūriu akių bet dėl to švytėjimo jai po kojom

kristų bet kuris šiandienos hičkokas 

trokštantis sulaukti jos žvilgsnio nuo kurio

užsidega regėjimai išsiraizgo pasakiški scenarijai

taip taip spalvingasai Švč. Mergelės Marijos altoriau

ateinu prie tavęs jau dešimtą kartą

ir niekaip negaliu atsigėrėti 

žvakės romiai liepsnoja virš tavęs skraido 

balandis Mergele taip gyvas balandis bažnyčioj 

matau jį jau antrą kartą girdžiu jo sparnų plakimą

burkavimą o dar prisimindamas kaip prie tavęs

burkavo už rankų susikibusi jaunuolių porelė

šnabždėjosi klūpojo ir meldėsi protarpiais prunkštė iš juoko 

kaip galiu nesakyti kad tu altoriau 

su ryškiaspalviu vitražu lyg didinga karūna

ant Švč. Mergelės galvos nesi šventas gaivalas

kad tu nepritrauki ir nespinduliuoji to

iš ko susimaišo ir išverda gyvybė... 

ak, tas išriestas kairysis klubas

ak, tas barokas 

 

Arasas, Jono Krikštytojo bažnyčia, 2024 10 12