Užkalbėjimas
(senovės lietuvių naudotas mirusiems prikelti)
Iš seno į jauną, iš jauno į seną; iš gimties į mirtį, iš mirties į gimtį.
Žemei nužeminus,
Niekiui suniekinus,
Šventumui pašventinus,
Dievui įdievinus.
Aistiškas
Vangūs, lėti, tylintys
laiko ratai ritosi,
tačiau išliko
akys
pilkšvai mėnuliškos,
iš vilko
skolintos.
Ataidi tolimos –
praeitis ir ateitis –
ir užsnūsta
abi
ežero bedugnėje
sulipdytos
į rutulį.
Laidotuvių skaičiuotė
Laiko eismas
prasmę
neigia
kaulus maudžia
valią laužia
bet iš jo išeina
naujo kelsmo
gausmas
kaskart
iškeliaujant –
jam
jai
jiems
joms
tau...
man
Hakeldama
Todėl ta dirva iki šios dienos
vadinasi Kraujo dirva.
Mt 27, 8
Suplėkusiu išdavystės
tvaiku atsiduoda
kriptos;
Nuo karščio garuojanti
žemė –
nuoskundis palaidotų
ateivių,
negalinčių užmirt dorai
svetimam mieste;
Ir vis aidi
į tako
grindinį
atsimušą
trisdešimt
sidabrinių:
kraujo
kraujo
reika-
laujam
krisdami
į tavo
saują
kraujo
kraujo –
nieko
naujo...
Savižudis apaštalas
tyliai keiksnojas
susigūžęs
už
antkapio –
jo klausimai
nebus
atsakyti.
Hakeldama–Hakeldama
Nežinios dirva.
* * *
Nieks daugiau nematė
Ahasvero...
Pasivadinęs Izmaeliu iš Kobrynios,
jis XVIII a. atvyko
į Vilnių
ir 200 metų
dirbo sinagogos
archyvuose.
Kritus Imperijai
dingo
nežinia kur.
Į miesto šaligatvius
ir laiptines
įsigėrė jo
rami eisena
ir
lėtos mintys,
mušančios
apgaulingai
amžinos tverties
taktu...
Nieks daugiau nesutiks
Ahasvero –
Dar prieš šimtmetį
kažkuriuo
Vilniaus skersgatviu
jis
nu
žings
nia
vo
į
Šeolą.
Žiemgališka pakasynų giesmė
(mirusį prie šermenų stalo sodinant)
Trinksi tranksi kaulai
Pragaro makaulėj
Trinksi tranksi kaulai
Iš kitų pasaulių!
Sėsk, brolau, ir valgyk,
Ir neimk į galvą!
Te mirtis netrukdo,
Tuoj užkursme ugnį!
Trinksi-tranksi-trakši
Traška tavo kaulai
Pragaro makaulėj
Jau kitam
pasauly...