Belaukiant

Dūstu lėtai tarp lakštų celiuliozės
lyg vamzdy su duslintuvu kulka nuo
pramanų dešimteriopos dozės ir laukiu
kol širdies bus ataka taika ramybė jums
parapijiečiai nuo ryto skamba vakaro
varpai ne man dar bet sujudo azijiečiai
o juk neparuošti dar jiems kapai ir
čingačgukas sako čingischanui nemano
lai osmanas kad padės nes nepamiršta
senis suleimanas pačiulpti sulamitai iš
krūties baisus yra baisogalos mėnulis
apgaubia žemę vilko valanda kol kas
dar lygu lygu nulis nulis bet grįš juk
komendantas kažkada

 

Nemirovičius dančenka

Nemirovičius dančenka prabilo kad
nemirtingi kūriniai yra jo sukurti bet
nesiklausė niekas nors smuklė buvo
ne visai prasta joje ir šostakovičius
sėdėjo čaikovskis drožė gulbiną dažnai
bet teigė dančenka kad ne iš dievo o
iš plačios širdies jo kūriniai bet širdys
rusiškos jo nesiklausė degtinę gerdamos
su česnaku o vienas drožė genijui į
ausį už tai kad prakalbėjo ne laiku
nemirovičius dančenka suriko kad
negerbia jisai kalės vaikų ir prasibudo
nuovadoj iš ryto ir gavo tik penkiolika parų

 

Trečias pasaulinis

Smagu yra žiūrėt kaip galvos kalba kaip
smagračiai joms sukas smegenų įveikęs
sunkumus einu į darbą ar šiaip kur
nors jau pasiųstas einu eilutė prakilni
kombinezonas po pažasčia ant petnešų
jaučiu darbinį koltą šešto laiko zonoj
iššaudantį visus be priežasčių atlaisvink
kelią opeliui mauroju ar nematai kad
ženklas su plyta nelįsk kur laukia bėdos
ir pavojai prisiminimui štai viena kulka į
padangą kita į dangų dievui toks darbas
kad žinutę jam siunčiu per laiką prarastą
apžėlė pievos ir prustas virto putino
medžiu berdankėmis iš miško atsišaudo
vilkai šernai ir meškos su lokiu be
abejo kad ne į darbo liaudį nes ja o ne
medžiotojais tikiu

 

Už vieną dešimt

Triskart į snukį gavęs neraudoki
o mažumą aplink apsidairyk antai
šermukšnio rausvos uogos dvokia
viliokė lapė gaidį peša lyg perfekcionistė
grąžą iš lošėjo nusiaubusio per naktį
kazino į snukį gavęs neieškok teisėjo
o bausk save ir naudą pešk iš to ir
investuok subsidijas į lazdą geriausia
golfo beisbolo dar tiks policijos lai
baltos burės plazda tokia graži yra
panelė X pamiršk kad tavo snukis
sudaužytas prie josios lįsti niekam
nevalia prieik prie josios oriai
kaip banditas ir pavaišink vynu su
krembriule ir nesvarbu kad šičia po
minutės du augaloti negrai atsiras lazda
pasidarbuos liks tik balutės o tu pernakt
kedensi jai duknas

 

Musmušys

Neįtikėtinas akivaizdumas anuo metu
gyveno musmušys nevengė promilių
ir tikro dūmo ir niekada nebuvo
žmogžudys skani jam buvo košė su
spirgučiais velykiniai veršienos gabalai
keliavo kaip pūkelis vėjui pučiant ir
musėm apsiklodavo daržai ir musmirės
palinkusios prie kelio svajingai ošė
kaip žali beržai kol nebeliko supratimo
žalio kur dingo odminiai ir jų diržai
kiek musių nugalabinta iš viso sutelkus
pastangas bendras kartu nežino niekas
bet sliekų priviso daugiau nei kolorado
vabalų kai vyksi per valstiją kolorado ir
niekas tau galvoti nemaišys atmink tikrai
nenumirė iš bado nešalčmiriavo jaunas
musmušys

 

Juodas vanduo

Paguodai naktys be nakvynės slenka per
dangų skrenda nemiga juoda nekranki
varne nevermore užtenka dalia dalužė
tars man niekada dailutė rusė dailide čia
dirba pagaus tave kankolus nuobliuos
nereiks net tautiškos giesmės kudirkos
su kaukolėm mebliuotuos kambariuos
gyvenkim vigvame kaip tas indėnas po
šimto metų gal ateis ir skvo sekvojoje
miegos ramus pamėnas ir rūstaus juodas
ežero vanduo

 

Paradise

Pakaks žiūrėti į oscilogramą skaičiuot
nemirštančios širdies dūžius verčiau
atsuki radijo programą ir pasinerk į
muzikos garsus platybėj tolių teka naujos
raidės su panslavizmo atspalviu žvaigždė
lyg iš nematomosios kepuraitės kažkas
ištrauktų dvigarsį sudie lyg krūminį
išrautų specialistas palikt oscilogramą
privalai ir bėgt tenai kur išdraskytas
lizdas lai tikrina sau širdis asilai kurių
po darganos tiek daug priviso kad savo
kaily netelpa ežys kaip nekenčiu aš šito
paradiso verčiau silabotonika pražys

 

Jis

Mylėjo jis tik moterį monetą ir
bankomatas buvo jos kuklus o ji
geriausia buvo tarp poetų ir kūrė
nemirtingus kupletus apie skaisčiausiąją
panelę barbę kuri mylėjo vien tik lėlę
suok barbitūratams teršiant vyro garbę
tylėki užsikimški nealsuok trys dručkiai
šimtą metų valdė šalį iljičius vienas
ir volodios du pripildė pilną mokinio
krepšelį granatų sprogmenų ir šovinių
todėl atkreipki dėmesį praeivi čia guli
tas kurs niekad nestovės nešiojo su
savim lenktinį peilį partbilietą nuo
kulkų prie širdies

 

Kapinės

Štai virš kapų nušvito saulė skaisčiai
kiek guli čia karžygių milžinų panelės
tyros švelnūs kunigaikščiai be skaičiaus
kiek gyvenimų šventų išpažinimuos
grimzdę augustino ekstazės metastazių
gaubiami jie prie vartelių požeminio
rymo nurimo artimi ir svetimi tikrojoje
tėvynėj išsikrovę lig paskutinio šapo
kišenes nuogi kaip gimę stebi skrydį
kovo ir ilgisi beprotiškai manęs

 

Smagu yra žiūrėt kaip galvos kalba kaip smagračiai joms sukas smegenų įveikęs sunkumus einu į darbą ar šiaip kur nors jau pasiųstas einu eilutė prakilni kombinezonas po pažasčia ant petnešų jaučiu darbinį koltą šešto laiko zonoj iššaudantį visus be priežasčių atlaisvink kelią opeliui mauroju ar nematai kad ženklas su plyta nelįsk kur laukia bėdos ir pavojai prisiminimui štai viena kulka į padangą kita į dangų dievui toks darbas kad žinutę jam siunčiu per laiką prarastą apžėlė pievos ir prustas virto putino medžiu berdankėmis iš miško atsišaudo vilkai šernai ir meškos su lokiu be abejo kad ne į darbo liaudį nes ja o ne medžiotojais tikiu