Eilėraštis visų pirma yra grafikos darbas. Iš savo tipografikos langelių reikalauju švaros ir struktūros. Vengiu perteklinių ženklų, kad neužkraučiau dviprasmybių naštos. Simbolių naudojimas – tik dar vienas būdas bandant neuždusinti minties. Neturiu noro užrašyti viską, rašau tik tiek, kiek atrodo reikalinga.
Guodos Taraškevičiūtės nuotrauka
REIKŠMĖS
Žodžiai yra ženklai
Tapę simboliais
Todėl semantiką
Maišom
Su semiotika
Todėl kimbant
Prie žodžių
Kabinam
Dalį savęs
D
Įkursiu imperiją
Tarp Osmanų ir Baltijos jūrų
Ir apgyvendinsiu ten
Arijų tautą
E
Dievo būtį įrodantis faktas:
Marxą nuo Friedmano
Skiria šimtas metų
K
Išprievartauti save
Kito rankomis
Nėra biblinis motyvas
Bet visi mirtingieji
Nors kartą yra
Šaukęsi Dievo
Tokiomis aplinkybėmis
G
Mes trokštam
Utopijos
Nesuvokdami
Kad ištroškę esam
Kūrybos
O ne to
Ką išties
Galim laikyti
Rankose
B
Nuversiu
Šatrijos kalną
Kad akimirkai
Nustotumėm
Žiūrėt į Olimpą
C
Viskas
Daugiau mažiau
Iš antikos
Tik mes
Iš savęs
Herojai
Popierius
Rašyti
Kaip glostyti
Veršio liežuvį
Vilkti pirštą
Švitriniu popierium
Su tikėjimu įsipjauti
Iš malonumo
Su viltimi būti pagydytam
Prisilietimo
Kūno kalba
Mano Kūnas
Po mirties
Nieko neveiks
Sako
Mano kūnas
Po mirties
Ir toliau
Priklausys man
Sako
Mano kūnas sako
Kad ir gyvas
Būdamas
Su manimi
Neturi nieko
Bendro
Sako
Bendrystė
Neturi kūno
Reiškia
Visą savo laiką
Nugyvenam vieni
N
Stikliniai dangoraižiai
Pradurs mano
Portikų skliautus
Įsirėžę į dangų
Jie netelpa
Po mano
Kūno bažnyčios
Skliautais
7
Kada gausiu teisę
Į pretenziją
Nebijodama
Kad teks kurti
Save tokią pačią
Tik vėl
Iš naujo
8
Aš esu
Tarė Dievas
Pastatęs šventyklas
Ateistams
Jų pačių rankomis
Prieš kiek daugiau
Nei du tūkstančius metų
10
Nėra argumentų
Įrodančių
Mūsų būtį
Tik buitį
Dulkės
Tirščiai
Tekstūros
Seniai praradę
Identitetą
Panagėse
12
Du tūkstantieji cituoja:
Kas leidžiama Marsui,
Neleidžiama Venerai
Ir
Cogito, ergo assume.
209
Teoriškai
Subkultūroms numirus
Viskas
Turėjo tapt
Kultūringa