'

'Žmogiškoji
minikomedija
(be dialogų)

a)

I amžius.
Jį kala
prie kryžiaus

VI amžius.
Jis laisvas
ir sveikas

XIII amžius.
Laisvas
ir sveikas

XXI amžius.
Jis laisvas
ir sveikas

bet
o Dievulėli
čia

vis dar
ant
kryžiaus

b)

buvo
nebuvo
yra Jo nėra

įkūnytas
mirties
ženklu

per
amžių
amžius

c)

choru
pakiliai
teesie

tebūnie
ir
amen

 

nedidelis (eu)romiestis
šeštadienis

va
sara vakaras žai
žaruojantis vakaras va
karo improvizacija – ki
nų pora ieva ir ado
mas o viešpa
tie
jau?

 

* * *
Ar varna
Nenori būti ereliu,
Ar vieversys
Nenori būti sakalu?..
...Nedidelis plotelis.
Kažkas yra pasakęs:
Panašus į širdį.
Čia dairos
Pulkas žvirblių.
Čionai jų
Žemė.
– Mes žvirbliais esam gimę,
Mes žvirbliais norime ir būt! – –

 *                                   *
Purpt,                           Purr,
Purpt...                         Purr...

                   *
           ... Norime
               Ir būt!

 

* * *
           Žemdirbiui Petrui Brikui,
           keliančiam „galvą aukščiau
           bliūdo, iš kurio valgoma".

kurmis
gyvena ramiai
rausiasi po žeme
kur jokia – ir mokslo
(kaip ir galvos) –
šviesa
jo netrikdo
o tavo smegenys
pusantro
ar dviejų
kilogramų
daiktas
turi ištverti
ir begalinio tūrio
spaudimą

kažkada palikom
namus olose
gaila.
sugrįžti galima
bet reikia pragerti
protą –
išpuikusį žynį

 

Pavasarinis paradoksas

bALTa

žEMĖs miRKSNio

tYLa

ža

          liai

                   srū

va

IŠ JUODO NERIMO

 

Vanduo ir erosas

O Hipokrenės atspindy, šaltini,
Viliojantis
Betono džiunglių mergaites,
Lieti virpiais berniuko pirštais jų
kriaukles
Rausvąsias,
Tačiau skaistybės įžado laikais.

Mažos arkadijos – gyventojos
laimingos...
Bet ar tikrai
Tavęs jos geidžia, vandenie,
O ne gašlūno vyro,
Ne demono,
Kurs žvelgia nuo kalvos.