Rugpjūčio 18 d. prieš 20 metų mirė Ričardas Gavelis, o prieš 33 metus (1989 08 28) buvo pasirašytas spaudai romanas „Vilniaus pokeris“.

„Žinia apie Ričardo Gavelio mirtį (...) man buvo tarsi pranešimas, kad Vilniuje staiga atsivėrė Juodoji skylė ir prarijo ištisą kvartalą su visais namais, bažnyčiomis, skvereliais, upės vingiu bei kapinėmis. Juk kiekvienas miestas, be kartografų kruopščiai popieriuje išdėstyto abstraktaus prospektų ir aikščių tinklo, turi savo metafizinį žemėlapį, o R. G. buvo ne tik vienas svarbiausių jo sudarytojų, bet ir neatskiriama to piešinio dalis.“

Jurga Ivanauskaitė, „Bliuzas Ričardui Gaveliui“

 

Aistės Pilkauskaitės nuotrauka

 

(dialogai su vidiniais gyventojais)

I

Tomas Kelertas

„pamišę –

homo sovieticus –

naktimis –

gerdami viskį –

laukia revoliucijos“

II

Vytautas Vargalys

„podrominis periodas –

pasireiškė –

valstybinio naviko naikinimu:

kol Jie sekė mus –

kol Jie klausėsi –

mūsų pokalbių –

Didysis Brolis juokėsi“

III

Martynas Poška

„nesibaigiantys –

karo pranešimai –

suklastotos –

mirusiųjų skaičiaus –

statistikos –

padirbtos sutartys –

melagingi –

referendumų rezultatai:

Jų teroras –

tai Jozefą K. nužudžiusių –

budelių teroras:

iš manęs Jie iščiulpė –

visą gyvybę“

IV

Rimas Vizbara

„nejaučiau –

jokios revoliucijos –

mano žemės centras –

buvo glitus kambarys –

kuriame gyvenau –

lyg bunkeryje:

su neišplautom stiklinėm –

dulkinom knygom –

ir katės lavonu:

ir kol Jie neišeidavo iš barų –

aptarinėdami naujas aukas –

aš klausydavausi Wagnerio“

V

Gediminas Riauba

„naktimis –

apuostinėdavau –

lavonus –

atsiduodančius –

šlapimu –

ir pigia degtine:

esu Šarikovo šmėkla –

ir kol Jie laboratorijose –

atlikinėja eksperimentus –

versdami aukas šunimis –

aš klaidžioju po Vilnių“

Lolita

I

6 ryto –

Johno Coltrane’o Blue Train:

gilus šnopavimas –

ritmingai trepsinčios kojos –

Vyto atvaizdas taurėje:

Gedžio akys –

įsisiurbusios į saksofoną:

mes laukiame Jų

II

„Jie veisiasi, lyg tarakonai“ –

sako Vytas –

Jie nešioja užkratą –

ir ryja savo gentainius:

nėra jokių abejonių –

kad tarakonai Tavo virtuvėje –

yra Jie“

III

apimti –

žaidimo azarto –

Jie dalinasi mano leisgyvį kūną:

kojomis –

braižo demarkacijos linijas –

strategiškai dėlioja karines bazes –

ant krūtų –

rikiuoja savo kariuomenes:

prisiėmę –

Molotovo ir Ribbentropo vaidmenis –

Jie narsto mane, lyg pasaulio žemėlapį:

tuo metu –

Gedis groja Blue Train

IV

gesindama –

smilkstančią cigaretę –

į Vyto fotografiją –

stebiu –

kaip lėtai plečiasi –

apdegusi skylė:

man ji primena –

motinos įsčias

totalitarinis

negaliu prisiminti –

kada tai nutiko:

(gali būti –

prieš man dar gimstant) –

purvinuose Vilniaus skersgatviuose –

pamačiau Jų procesiją –

einančią Gedimino prospektu:

mane apėmė isteriškas juokas –

juk Jie atrodė –

lyg Charlie Chaplino antrininkai!

dėvintys –

nusmurgusius katiliukus –

netaisyklingai krypuodami –

Jie tyliai šnabždėjosi –

keistokai kikendami –

žiūrėdama į Juos supratau:

Gavelis juokiasi.

Patricija Gudeikaitė – jaunosios kartos poetė ir literatūrinių renginių organizatorė. Stengiasi nagrinėti tai, kas atrodo neaprašoma, – ribiškumą, alienaciją, laikinumą.

 

John Coltrane „Blue Train“