Šiemet Slovėnijoje minimos 100-osios poeto, mąstytojo ir humanisto Srečko Kosovelo (1904–1926) mirties metinės. Poetas gimė Sežanos mieste (netoli Triesto) tautiškumo idėjas puoselėjančioje mokytojų šeimoje, paauglystėje jį stipriai paveikė slovėnų persekiojimai, kuriuos italų fašistai vykdė Primorskos (pajūrio) regione. Liublianoje būsimas poetas baigė realinę mokyklą, paskui Liublianos universitete studijavo filologiją ir filosofiją. Aktyviai reiškėsi kaip kūrėjas, literatas: rašė poeziją, prozą, esė, straipsnius, kritiką, vertė, taip pat redaktoriavo. Poetas nespėjo paskelbti nė vienos poezijos rinktinės, tačiau paliko įspūdingos apimties (per tūkstantį eilėraščių, juodraščių) kūrybos palikimą. 1925 m. parengė lyrikos knygą „Auksinė valtis“ ir ruošė naujos idėjinės pakraipos ir poetikos rinktinę „Integralai`26“, tačiau išleisti nespėjo – vos sulaukusį 22-ejų jį pasiglemžė mirtis (manoma, kad nuo plaučių uždegimo). Trijų tomų kūrybos, dienoraščių, laiškų, vertimų rinktinė pasirodė gerokai po Antrojo pasaulinio karo.

S. Kosovelo kūrybai didžiausią įtaką darė gimtojo krašto, Karsto, gamtovaizdis ir Europos avangardistų judėjimai. Ankstyvoji lyrika elegiška, sklidina rūstoko kárstinio kraštovaizdžio impresijų, vyrauja mirties nuojautos motyvas, pesimizmas; eiliavimas daugiausia paremtas pulsuojančiu metru, žodžių kartojimais. Šitaip jaunasis poetas išgauna naujų prasmių, eilės suskamba šviežiai, išsivaduoja iš tradicinių, XIX a. susiformavusių rimavimo rėmų.

Vėliau poetas susidomi avangardistinėmis tendencijomis – po Pirmojo pasaulinio karo, žemynui patyrus begalę baisybių, garsų žodį taria Europos ekspresionistai. S. Kosovelas deklaratyviai atsisako individualizmo ir pasirenka minią, brolybę, maištą, naująjį žmogų, naują visuomenę, rodo socialinį angažuotumą. Eilėraščiuose atsiranda ekspresionistams būdingas katastrofos, Europos mirties įvaizdis. O 1925 m. įvyksta „didis perversmas“: poetas pradeda rašyti savo žymiąsias konstrukcijas – eilėraščius, pavadintus trumpiniu (šifru) KONS. Juose nenaudoja estetikos koštuvo, o tiesiog semia tikrovę iš urbanistinės aplinkos, aktualijų, laikraščių ir pan. Pasitelkus konstruktyvistinę (montažo, koliažo) techniką kaip kūrybos principą, tai, kas tragiška, pakylėta, stoja greta banalybių, kasdienių mažmožių; šitaip iškyla netikėtos prasmės, išryškinami, aktualizuojami nepastebėti dalykai. Dažnai išnyksta subjektyvumo ir objektyvumo riba, prasimuša subtili ironija. Eilėraščiuose naudojami įvairūs matematiniai ženklai, chemijos elementų simboliai, formulės.

Tačiau kūrėjas neprisideda prie konstruktyvistų būrio, anot jo, konstruktyvizmas yra vaizduojamojo meno prerogatyva, jam labiau rūpi „naujojo“ žmogaus konstravimo idėja. Žmogus yra naujas literatūros objektas, senas pasaulis iš pamatų persimainys pakeitus ne socialinę sanklodą, o atsimainius individui. S. Kosovelui buvo artima etinė arba dvasinė revoliucija, kokią deklaravo indų rašytojas Rabindranathas Tagore, poetas neigė „kruvinos revoliucijos“ kelią, kuris, pasak jo, yra beprasmiškas.

S. Kosovelo gyvenimas nutrūko tragiškai anksti, bet jo kūrybos laikotarpis, siekiantis vos šešerius septynerius metus, buvo nepaprastai talpus ir tirštas. Lietuvos skaitytojams S. Kosovelo kūryba pristatoma pirmą kartą. Jo eilėraščių rinktinę (vieną iš serijos „Pietų slavų avangardistai“) leis leidykla „Hieronymus“.

Vertėja

 

Srečko Kosovel. Slovėnijos gamtos ir kultūros paveldo skaitmeninės bibliotekos nuotr.

 

× Srečko Kosovel

 

Žibintas prie kelio

 

Kuo būti žmogui, jei nelengva

būti žmogumi? Tapki žibintu

prie kelio, jis tyliai skleidžia

savo šviesą žmogui.

Tegu būna taip, nes juk ji

visad lydi žmogaus veidą.

Ir būki geras jam, tam žmogui,

nešališkas tartum žibintas,

tyliai nušviečiantis veidą girtuoklio,

bastūno ir studento

ištuštėjusiame kelyje.

 

Būk žibintas, jei neįstengi

būti žmogus;

nes nelengva būti žmogumi.

Žmogus teturi dvi rankas,

o pagelbėti privalo tūkstančiams.

Būk žibintas prie kelio,

linksmai šviečiantis į veidą minioms,

šviečiantis vienišam, paklydusiam.

Būk žibintas su viena lempa,

žmogus magiškame kvadrate,

žalia ranka parodantis ženklus.

Būk žibintas, žibintas,

žibintas.

Mėlyni arkliai

 

Mėlyni arkliai eina per laukus.

Mėnesienos paltais apvilkti.

Tu? Tu šičia?

Svajonių kapinės.

Ten guli didmiestis,

pavirtęs pelenais.

Žara nutvieskia jį.

Gera gulėti mirusiam.

HP 75.

Atverkit muziejus

 

Atverkit muziejus!

Atverkit muziejus!

Europą jau šiurpina

numirėliai – idėjos.

Atverkit muziejus

nacionalizmui,

negyvoms idėjoms.

Atverkite kapus!

1. I. P.!

Italų kultūra

 

Slovėnų Tautos namai Trieste 1920.

Darbininkų rūmai Trieste 1920.

Istroje pleška javų laukai.

Fašistai grasina per rinkimus.

Širdis įgauna atsparumo lyg akmuo.

Ar dar degs

slovėnų darbininkų namai?

Sena moterėlė numiršta maldose.

 

Slovėniškumas yra progreso faktorius.

Žmoniškumas yra progreso faktorius.

Žmoniškas slovėniškumas: raidos sintezė.

Gandis, Gandis, Gandis!

„Vienybė“* dega, dega,

mūsų tautą dusina, dusina!

 

* 1876–1928 m. Trieste leistas politinis slovėnų laikraštis (vert. past.).

Prieš kapituliuojant

 

Nuo sužeistų Balkanų kalnų

auksiniai doleriai rieda

ant visų nukautų makedonų

sukilėlių.

Europa miršta

 

Europa miršta.

Tautų lyga ir vaistinė,

melas ir viena, ir kita.

Operacijos. Revoliucijos!

Stoviu vidur pilko vieškelio.

Rudi lapai krinta nuo šakų

ir tik viena mane baugina,

kai medis nupliks, pajuoduos

ir tie pilki laukai,

ir tos mažos trobelės,

aš imsiu šaukti,

o visa aplinkui

tylės.

Genealoginis medis

 

Vergas.

Vergas Tarnas.

Vergas Tarnaitis Tarnas.

Vergas Vergaitis Tarnaitis Nuolankusis.

Vergas II.

Vergas Nuolankaitis III.

Tarnaitis IV.

Janezas Nuolankusis, Bailusis, Plačiamostis.

Biudžetas

 

Finansai = 0

Finansiniai lūkesčiai = sveikasis skaičius

Linksmumas ir jėga = už tris

Energija = begalybė

Neviltis = triskart per savaitę

Įsimylėjimas = kas mėnesį

Skolos = sveikasis skaičius

Tikėjimas ateitimi = begalybė

Tiesumas = a || b

 

* * *

Bendra suma = nekantrus laukimas

ŽMOGUS VIDURKIS

KONS

 

Išvargęs Europos žmogus

spokso liūdnai į auksinį vakarą,

o šis dar liūdnesnis

nei jo siela.

Kárstas.

Civilizacija neturi širdies.

Širdis neturi civilizacijos.

Iškankinta kova.

Sielų evakuacija.

Vakaras degina it liepsna.

Europos mirtis!

Gailestingumas! Gailestingumas!

Pone profesoriau,

suprantat gyvenimą?

KONS. Telegrafu

 

Janezas Tarnaitis Tarnas.

Istra merdi.

Sveiko proto sanatorija.

Hamletas ant operacinio stalo.

Persivertėliškas laisvamaniškumas.

Pacifistas – facipistai.

Mielas mano Oleandrovai,

tu dar neįsimylėjai?

Kastratas.

Abatas.

Batas.

Patas.

Patas ir Patašonas.

Bonaventūrą – Darvinui.

8 val. ryto seminarijoje.

KONS: 5

 

Mėšlas yra auksas,

o auksas yra mėšlas.

Abudu = 0

0 = ∞

∞ = 0

A B <

1, 2, 3.

Kas neturi sielos,

tam nereikia aukso,

kas turi sielą,

tam nereikia mėšlo.

I, A.

 

Iš slovėnų kalbos vertė Laima Masytė

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba