Pauliaus Žižliausko nuotr.

 

* * *

 

praryju akmenėlį iš pirmos mūsų kelionės prie jūros

visu garsu klausau ką tu galvoji kai esi viena

dabar leista liestis ištisai

per atminties ilgį

o ne tik erogeninėm zonom

 

alaus butelis jau buvo tuščias kai jį nusipirkau

į odą įsisunkia visokiausių dalykų lašai

pieno ir seilių tekilos ir sezamo aliejaus

oda yra labiausiai ištvirkusi kūno dalis

kai įsinėriau į savo odą kokių septyniolikos

ji jau buvo prasmirdusi rūkalais

prasismelkusi kurtinančia svilinančia didžiulės juodos žvaigždės migla

 

gerą pusmetį prieš riaušes

iš tam tikro kietųjų dalelių išsidėstymo ore gali nuspėti

kurie makdonaldo ir banko filialo langai gers molotovo kokteilį

 

kai kurie lėktuvai tyčia plojasi į horizontą

kai kurie horizontai pradangina savo pradžią ir pabaigą 

iš archajiško perkūniško įniršio

 

kartais net ir akylai stebėdamas bangų keteras

neatspėji skenduolio vardo

* * *

 

purvo presas spausdina

sausgyslių pluoštą

mentes apvelka kerpė

ir tarp smilkinių įsisupa

tolimų istorijų atspindžiai

 

gaktiplaukiai ir žmogiškoji atmintis

drėbti iš to paties

žaizdos užgyja galaktikos ir gentys

nuvysta o kvapas

įsikimba skiautės tankios erdvės

 

esu kur akimirką prisispaudęs sumyžtam punko rūsy

o kur tūkstantmečius

po halogenine laptopo lempa –

ne 

 

parašyk man kai mirsi

* * *

 

aš labai labai apsėsta

ar gali susitikti dabar?

trečią dešimtį kraujo delčia

savo ašmenį smeigia langan

 

- - - 

- - -

- - -

- - -

 

tris dienas neužverda kava

niekada nesu buvus nuoga

pro lubas prasišviečia dangus

 

tirštos pūgos žvaigždžių po kurių

detektyvai iš mūsų laiškų

per naktis dėlios sonetus

Zeitgeist

 

ant manęs laša prakaitas

esu patiestas ant menčių

jodinėjamas

 

Hėgelis rašė kaip pro savo langą Jėnoje pamatė

laikmečio dvasią – Napoleoną ant žirgo

išsiruošusį pavergti Europos rytus

 

šį kartą raitelė visiškai be galvos

žirgas purtosi beprarandąs sąmonę

ir jie nesugeba užkariauti net

vienas kito

* * *

 

polėkis nebedaryti nieko

pūti – aristokratiška 

ne fiziškai

nyksmo estetikai reikia išmuštruoto kūno

ir pajėgaus proto

ir tam tikro polėkio 

 

ir tai neturėtų būti atvaizduota

pabaiga

 

užsikirtus kūnų traiškymo mašinai

visas pasaulis buvo paskelbtas

Palestinos Užupio respublika

 

pasibaigus mokslo metams

lietuvių kalbos mokytoja mylisi su abituriente

garsiai taria apvalias balses

 

lietus planeta Žemė kačių gyvybės cigaretės ir raketos

yra dalykai kurie pasibaigia

asteroidai tiesa ir tekstas

nesibaigia

 

darbas baigiasi meilė ne

Europa baigiasi Afrika ne

 

prasieina kulkos per porą dešimčių 

svarbių valstybių galvų

kaip pirštai per mylimojo plaukus beužmiegant

 

pradingus viskam ką pažinom

svylant lapams nuo medžių internetui prarijus save

mūsų laikas dar beveik neprasidėjo

 

po kelionės pasiimi mane iš stoties apie vidurnaktį

glamonėjamės sovietiniam bute prie bet kam atviro lango

aš baigiu bet naktis nesibaigia